Cianotipinės fotogramos

Cianotipija – vienas iš pirmųjų fotografinio vaizdo gavimo būdų. Jo metu gaunamas įvairaus tamsumo mėlynas atspaudas (susidarantis pigmentas dar vadinamas Berlyno mėliu). Fotogramos (šviesūs objektų siluetai tamsiame fone) gaunamos ant akvarelinio įjautrinto šviesai popieriaus, dėliojant piešinį iš gyvų ar džiovintų augalų, smulkių daiktų, medžiagų. Dirbtuvėms vykstant gamtoje, dažnai įkvėpimo semiamasi artimiausioje pievoje, o jei viduje – pateikiame džiovintų augalų arba dirbame su dalyvių atsineštais daiktais. Eksponujama saulės šviesoje (UV).

Kviečiame pasižiūrėti video:

Daugiau fotografijų:

Vykusios dirbtuvės ir jų vadovai čia: afd.lt/cianotipija/

Vaizdas gali būti tonuojamas arbatoje – tokiu atveju tamsėja mėlyna iki beveik juodos, o baltos vietos rudėja. Piešinyje galima įkomponuoti iš anksto paruoštą simboliką – šventės ar kitą logotipą.

Procesas  saugus ir susilaukiantis gausaus būrio mažųjų ir suaugusių dalyvių. Pabandžiusieji dažnai užsidega noriu pasidaryti daugiau ir daugiau atspaudų. Iš paprastų paveikslėlių parasideda atvirukų komponavimas.

Galime organizuoti cianotipinių atvirukų dirbtuves – taip kiekvienas išsineš namo po atviruką ar kelis. Tema prikaluso nuo sezono ar šventės, kuriai ruošiamasi. Cianotipinių fotogramų dirbtuves vedėme ne tik tarptautiniuose meno festivaliuose, miesto šventėse, parodose, mugėse, bet ir privačiai, gaminant atvirukus vestuvėms. Tai universalus ir įtraukiantis procesas.

Kviečiame išbandyti.

Apie cianotipiją AFD skaitykite čia.

Cianotipijos atvirukų gamyba Senųjų amatų dirbtuvėse.

Fotografija – vaizdų išsaugojimo technologija, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius metodus. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių φως phos („šviesa“) bei γραφις graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia piešimas šviesa. Šis terminas anglų ir vokiečių kalboje pradėtas vartoti 1839 m. vasarį.