Monoklis

Šiandien jums norėtume pristatyti piktorialistiškai neryškų vaizdą. Piktorialistai, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje aktyviai veikę meninės fotografijos srityje stengėsi manipuliuoti fotografinio vaizdo gavimo procesais taip, kad gautas atspaudas kaip įmanoma labiau primintų dailės, t.y. žmogaus, o ne fotografijos – mašinos kūrinį. Laikui bėgant meninės fotografijos supratimas keitėsi, tačiau neryškūs, ilgesingi portretai fotografuoti per aprasojusius ar aplytus stiklus vis dar sutinkami ir tarp šiuolaikinių fotografų darbų.

Taigi, kalbėsime apie neryškumą. Ne tą, kuris išeina fotografuojant drebančiomis rankomis, nepataikius autofokusui ar kompiuterinei pelei nuslydus į photoshop programos suliejimo filtrų grupę. Nesiūlysime jums lakuoti filtrų, fotografuoti per moterišką pėdkelnę ar vazelinu tepti objektyvų stiklų.  Mes jums norėtume pristatyti monoklį – bene seniausią, primityviausią optinę sistemą, naudotą fotografijoje, o kadangi ji tokia paprasta, tai dar ir pasiūlysime vieną  kitą pasigaminti patiems.

Monoklis – vieno glaudžiančiojo lęšio (dažniausiai menisko formos) objektyvas, kurio pagrindinė raiškos priemonė yra neištaisyta jo sferinė aberacija (lęšio savybė ne vienoje plokštumoje fokusuoti vaizdą lęšio centre ir kraštuose). Monoklis šviesų tašką tamsiame fone piešia su aplinkui jį esančia lengva aureole, todėl prie šviesaus objekto esantys tamsūs vaizdo elementai tarsi aptirpsta, o smulkesnieji – apskritai pranyksta.  Dėl šios priežasties nuotraukose dingsta šviesaus dangaus fone esantys elektros laidai, ar smulkios raukšlės ant fotografuoto veido. Monoklis neduoda didelio ryškumo, tačiau aiški riba tarp šviesių ir tamsių plotų perduodama gana tiksliai. Todėl monoklį galėtume vadinti tapybiška optine sistema: puikiai atvaizduodama šviesos dėmes, ir beveik neperteikdama grafinių vaizdo elementų ji ne tik kuria akiai neįprastą vaizdą fotografijose, bet ir verčia mus fotografuojamą siužetą vertinti kitaip nei įpastai, labiau remiantis tapytojo nei fotografo (ar grafiko) matymu.

Paprasčiausia monoklį gaminti iš objektyvo „Helios 44-2“ (Zenito objektyvas turintis M42 tvirtinimo prie fotoaparato sriegį).

Šio monoklio gamybai reikės:

• „Helios 44-2“ objektyvo
• įrankių objektyvo ardymui

Šio monoklio konstrukcija nėra labai sudėtinga, todėl ir gamybos procesas neturėtu užimti daugiau nei poros valandų. Pirmiausia teks išardyti visą objektyvo optinę sistemą, paliekant tik paskutinįjį, arčiausiai fotoaparato esantį lešį. Šiam darbui atlikti dažniausiai užtenka  nedidelio plokščio atsuktuvo, tačiau jei srieginiai sujungimai bus aprūdiję, gali tekti juos lengvai pastuksenti mažu plaktuku, spustelti srieginį žiedą nedidelėmis replėmis ar net supurkšti sriegius specialiomis koroziją šalinančiomis priemonėmis. Išardžius objektyvo optinę sistemą, monoklio gamybai taip pat pasiliekame objektyvo korpusą bei diafragmą. Naudojamo Helios optinė sistema susideda iš šešių stiklų:  priekinis ir galinis – nuo kitų atskirti glaudžiantieji lęšiai, o viduriniai keturi yra suklijuoti į dvi lęšių grupes. Monoklio gamybai mums tiks tik priekinis ir galinis stiklai.  Optikos parduotuvėje  išmatavus lęšių laužiamąją galią (apsilankymo krautuvėje trukmė  į monoklio gamybos laiką neįskaičiuota)  sužinojome, kad priekinis objektyvo stiklas yra +12,5, o galinis +16 dioptrijų.  Žinodami lęšio laužiamąją galią, pagal formulę  1000/lęšio dioptrijų skaičius = židinio nuotolis milimetrais, pasiskaičiavome galimus monoklio židinio nuotolius. Jei naudotumėme priekinį „Helios“ stiklą, mūsų gaminio židinio nuotolis butų lygiai 80 mm. (1000/12,5 = 80mm), jei galinį – 62,5mm.

Kadangi išėmėme beveik visą Helios optinę sistemą, pasikeitė ir objektyvo techninės charakteristikos: kad mūsų gaminys galėtų projektuoti ryškų vaizdą į fotojuostelę ar skaitmeninį jutiklį, teko monoklį atitolinti nuo fotoaparato fotografuojančios plokštumos. Tam panaudojome makrofotografijai skirtus prailginimo žiedus (vienas galas yra sukamas prie fotoaparate esančio objektyvo tvirtinimo lizdo, kitas – prie monoklio).

Šio monoklio privalumas yra iš objektyvo likęs reguliuojamas diafragmos mechanizmas, kuriuo galima pridaryti šviesos srautą. Tačiau yra ir trūkumas – negalima keisti atstumo nuo lęšio iki diafragmos. Jei bandysite objektyvo „Helios“  korpuse palikti tik priekinį lęšį, neužmirškite jo apversti įgaubtumu į priekį. Tuo pačiu, turbūt vertėtų paminėti, kad tokia sistema nėra laikytina tikru monokliu, kadangi  jos konstrukcijoje, kitaip nei įprastinėje monokliams, diafragma yra tvirtinama  ne priešais lęšį, bet už jo.

Šis monoklio gamybos metodas pakankamai nesudėtingas, o pirmiesiems piktorializmo eksperimentams jo tikrai pakanka. Norintiems  didesnių fotografavimo galimybių, siūlytume pasigaminti sekančioje straipsnio dalyje aprašytą monoklį.

Šiek tiek paklusnesnis monoklis.

Šio monoklio gamybai reikės:

• optikos parduotuvėje įsigyto norimo stiklo
• dviejų kartoninių vamzdelių
• objektyvo tvirtinimo mazgo (šiuo atveju ilgiausio makro žiedo su M42 sriegiu)
• vidutiniško storio kartono lakšto
• juodų matinių dažų
• klijų
• įrankių

Šio monoklio korpusas sudarytas iš dviejų, vienas į kitą susikišančių, standžių, kartoninių vamzdelių. Pastarųjų galima gauti siuvimo ar audinių prekybos įmonėse, nes ant jų vyniojami audinio ritinai. Monokliui naudojome du, vienas į kitą susimaunančius kartoninius vamzdelius nuo tokių ritinių. Šio monoklio konstrukcija yra ganėtinai paprasta. Prie objektyvo tvirtinimo mazgo tvirtai primontuojamas plonesnis kartoninis vamzdelis, ant jo užmaunamas storesnis kartoninis vamzdelis, kuris turi nesunkiai judėti pirmyn ir atgal per pirmąjį, tačiau neklibėti. Storesniojo vamzdelio viduje montuojamas glaudžiantysis lęšis (meniskas) ir diafragma. Įvairių stiprumų, didelio diametro lęšių galima įsigyti optikos parduotuvėse. Dažniausiai naudojamų lęšių diametras svyruoja nuo 50mm iki 65mm.

Apskritai, monoklio gamybą rekomenduojame pradėti nuo reikiamų detalių komplektavimo, nes nuo kai kurių iš jų priklausys konstrukciniai optinės sistemos sprendimai. Svarbiausios detalės yra tvirtinimo mazgas ir lęšis. Nuo lęšio diametro ir tvirtinimo mazgo konstrukcijos priklauso monoklio išoriniai gabaritai ir surinkimo specifika. Šiuo atveju naudojome M42 tarpinį žiedą, kurio išorinis diametras yra 47mm, o lešio diametras – 51mm. Todėl plonojo vamzdelio vidinis diametras turėjo būti ne mažesnis nei  47mm, o storojo – nei 51mm.

Svarbu, kad užmovus storąjį vamzdelį ant plonojo jie lengvai judėtų vienas kito atžvilgiu, nes taip bus fokusuojamas vaizdas. Neturint reikiamo diametro vamzdelių, juos galima susivynioti ir susiklijuoti iš plono kartono. Trumpojo vamzdelio ilgis turi būti ne didesnis nei naudojamo lešio židinio nuotolis, iš jo atėmus fotoaparato storį nuo objektyvo tvirtinimo iki fokalinės plokštumos (negatyvo ar skaitmeninio jutiklio). Jei plonąjį vamzdelį pasidarysite per ilgą, neišeis sufokusuoti objektų esančių begalybėje. Kuo stipresnį lęšį naudosime, tuo židinio nuotolis (ir objektyvo ilgis) bus mažesnis. Optikoje galima gauti lęšį iki +16 dioptrijų. Šiam objektyvui naudoto lęšio stiprumas yra +10 dioptrijų, jo židinio nuotolis pagal aukščiau minėtą formulę yra 100mm.  Šiuo atveju plonojo vamzdelio ilgis buvo (100mm – fotoaparato storis – tarpinio žiedo briaunos storis = 50mm)  50mm, o storojo 90mm. Storasis vamzdelis turi būti ilgesnis, nes priešais lęšį reikia palikti vietos diafragmai. Atpjovus reikiamo ilgio vamzdelius juos tiek iš vidaus tiek ir iš išorės nudažome juodais matiniais dažais. Dažams išdžiūvus galima monoklį surinkti.

Montuojant tarpinį žiedą į plonąjį vamzdelį, žiedą teko papildomas apvynioti plonu kartonu su klijais, nes vamzdelio diametras buvo 50mm, o žiedo 47mm. Taip pat iki 55mm reikėjo padidinti ir lęšio diametrą. Lęšis vamzdelyje klijuojamas įgaubta puse į priekį.

Prieš lęšį montuojama diafragma, bet prieš tai ją reikia pagaminti. Ją darėme iš plono, bet pakankamai standaus kartono. Bandymams diafragmos skylę galite pasidaryti „iš akies“, tačiau jei norėsite žinoti tikslų diafragmos skaičių, reikės šiek tiek paskaičiuoti. Paprasčiausias skaičiavimas yra toks – naudojamo lęšio židinio nuotolį padalini iš norimo diafragmos skaičiaus ir gauni diafragmos skylės diametrą milimetrais. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju gausis geometrinis apskaičiavimas. Gamykliniuose objektyvuose, apskaičiuojant diafragmos diametrus, įtraukiami ir šviesos praradimai optinėje sistemoje, todėl juose diafragmos skaičius rodo tikslų šviesos kiekio, o ne diafragmos skylės ploto pokytį.

Išpjovus diafragmą, ji nudažoma juodais matiniais dažais. Dabar lieka parinkti tinkamiausią diafragmos atstumą nuo lęšio. Tai galima atlikti stebint koma aliteraciją. Stebint šviesų objektą tamsiame fone, aplink jį matoma šviesi aureolė. Pagal aureolės padėtį objekto atžvilgiu parenkama diafragmos vieta. Stebint šviesų objektą esantį kadro krašte, jei diafragma yra ne tinkamoje vietoje, aureolė nuo objekto pasislenka link centro arba link kadro krašto. Reikia rasti tokį atstumą nuo lęšio iki diafragmos, kad šviesi aureolė eitų lygiai aplink objektą. Apytikrę diafragmos padėtį galima apskaičiuoti žinanodami, kad jos atstumas nuo lęšio turėtų būti apie 1/5 ar 1/7 monoklio židinio nuotolio. Taigi, jei monoklio židinio nuotolis yra 100 mm., diafragma turėtų būti įtaisyta 14-20 mm. atstumu nuo lęšio. Parinkus diafragmos vietą joje galima sumontuoti keičiamos diafragmos tvirtinimo mazgą, tam kad galima būtų naudoti skirtingo diametro diafragmas. Norint gauti norimą monoklio rezultatą, nereikėtų jo diafragmuoti daugiau nei iki F5,6 nes gautumėte pakankamai  ryškų vaizdą be monokliui būdingų savybių.

Objektyvas baigtas. Dabar šiek tiek apie patį fotografavimą. Klasikinis monoklio panaudojimas yra fotografuoti portretus ir gamtos etiudus į sidabrinė juodai baltą fotomedžiagą. Tokiu atveju priešais objektyvą dar naudojamas geltonas filtras, tam, kad nufiltruoti žydrus spindulius ir sumažinti chromatinės aberacijos įtaką vaizdui. Naudojant spalvotą fotomedžiagą ar skaitmeninius fotoaparatus taipogi galima gauti pakankamai įdomių rezultatų fotografuojant monokliu.

Monoklius taip pat galima konstruoti iš didelės dalies bet kurios sistemos objektyvų, tačiau nelabai tinka pigieji veidrodinių fotoaparatų „plastmasiukai“ nes juose plastikiniai lęšiai suklijuoti su plastikiniu korpusu ir dėl to juos gana sunku išardyti. Bene naudingiausia tokio objektyvo detalė yra tvirtinimo bajonetas. Prie jo galima tvirtinti monoklį iš akinių stiklo ir kartono.

Šiam sykiui tiek, dabar pats laikas neryškioms nuotraukoms. Štai kelios iš mūsų naktinių klajonių Gedimino prospektu bei Pilies gatve.

Gintas Kavoliūnas

Straipsnis spausdintas žurnale “Foto”. Papildytas AFD internetiniam puslapiui.