Aliona Šalaj, Marija Giedraitytė /
Pirmiausia norėtume apibrėžti, ką vadiname fotografijos terapija. Buvo tikrai sunku rasti labiausiai tinkantį pavadinimą šiems užsiėmimams. Žodis „terapija“ siaurąja šio žodžio prasme reikštų gydymą. Mes šį žodį vartojame plačiąja prasme – ne tik kaip kažkokių sutrikimų gydymą, bet ir kaip būdą tobulėti, pagalbą sprendžiant kasdieninio gyvenimo sunkumus. Fotografijos terapija reikštų, kad fotografija pasitelkiama kaip „gydymo“ priemonė, kaip metodas. Taigi fotografijos terapiją būtų galima apibrėžti kaip „gydymą“, pasitelkiant fotografiją (gydymą šiame apibrėžime suprantant plačiąja prasme, todėl jį išskyrėme kabutėmis).
Kaip galime pastebėti iš apibrėžimo, fotografijos terapijos grupėje suliejamos dvi veiklos – psichoterapija ir fotografavimas. Apie kiekvieną šių veiklų papasakosime atskirai.
A.Šalaj fotografija
Psichoterapinė grupės dalis
Visų pirma, fotografijos terapijos grupė savo esme yra psichoterapinė grupė. Joje galioja tos pačios grupės taisyklės kaip ir kitokiose psichoterapinėse grupėse – konfidencialumo, atvirumo, aktyvumo, nuoširdumo. Joje taip pat veikia tie patys bendrieji grupės procesai – žmonės susipažįsta, užsimezga santykiai, jie analizuojami, vėliau santykiai silpnėja ir baigiasi.
Paprastai tos pačios elgesio normos, taisyklės, įpročiai, kurie veikia kiekvieno kasdieniame gyvenime, pradeda veikti ir bendraujant grupėje. Psichoterapinėse grupėse šie santykiai ir normos yra analizuojami ir aptariami. Skirtingai nei kasdieniniame gyvenime, grupėje galima pasikalbėti apie dalykus, kurie paprastai nutylimi. Pavyzdžiui, turbūt retas kuris iš jūsų aiškinasi, ką reiškia pašnekovo vėlavimas į susitikimą. Daug ką erzina kitų nepunktualumas, tačiau su tuo susidūrus paprastai pasitenkinama paaiškinimu „patekau į kamštį“, „teko užsibūti darbe“ ir pan. Lygiai tai pat retai kuris puola dalintis jausmais, kurie kyla bendraujant su nepatinkančiu žmogumi. Dažnai tam nėra nei vietos, nei laiko arba tai tiesiog būtų kitų nesuprasta.
Psichoterapinė grupė yra specifinė aplinka, kurioje galima „stabtelti“ ties šiais iš pirmo žvilgsnio nesvarbiais dalykais. Galima kalbėtis apie vėlavimą, pašnekovo pertraukinėjimą, kritikavimą, tylėjimą, savo jausmus. Pusvalandį tylėti, o paskui likusią valandą kalbėti apie tylą gali būti labai tipiškas užsiėmimas grupės metu. Psichoterapinėje grupėje sudaroma galimybė saugioje aplinkoje išsiaiškinti savo elgesio modelius, suprasti savo jausmus. Nors iš pradžių toks bendravimas gali trikdyti, vėliau grupės nariai išmoksta iš šių situacijų išsinešti kažką naudingo sau. Pavyzdžiui, jie susimąsto, kas yra atsakingas nutraukti tylą, ar aš asmeniškai turiu drąsos tą padaryti, kas apskritai atsakingas už tai, kas vyksta grupėje. Galiausiai, ar aš prisiimu atsakomybę už gyvenime man svarbius pasirinkimus.
Vienas iš klaidingų įsitikinimų, su kuriuo teko susidurti vedant fotografijos terapijos grupes yra nuostata, kad grupėje bus tik smagu ir linksma. Paprastai fotografavimas žmonėms siejasi su mielu laisvalaikio užsiėmimu, o dalyvavimas grupėje vertinamas kaip galimybė maloniai pabendrauti su bendraminčiais.
Žinoma, dalyvavimas grupėje yra įdomus ir prasmingas užsiėmimas. Grupė – tai tam tikras iššūkis sau, naujų žmonių pažinimas, naujų elgesio būdų paieška. Mums ir pačioms įdomu ją vesti. Tačiau ilgesnį laiką dalyvaujant grupėje neišvengiamai kyla tarpasmeninių konfliktų, nuomonių nesutapimų, kyla įvairūs, taip pat ir neigiami jausmai kitų grupės narių ar grupės vedančiųjų atžvilgiu. Kuo labiau žmogus grupėje atsiveria, t.y. kalba apie save asmeniškai, atskleidžia kitiems kylančius jausmus, tuo didesnė tikimybė, kad kiti į tai reaguos. Paprastai tuomet išryškėja, kaip grupės nariai yra įpratę elgtis su kylančiais jausmais, įtampa, kaip linkę spręsti konfliktus. Pavyzdžiui, vieni daug kalba ir aiškinasi, kiti verčiau nutyli, vengia reikšti nemalonius jausmus.
Įtampa grupėje – tai išbandymo situacija visiems, nes grupė veikia kaip žmogaus organizmas – kiekvieno grupės nario reakcijos ir jausmai paprastai paliečia ir kitus. Atlaikyti įtampą grupėje būna nelengva visiems, bet paprastai šios situacijos žymi tam tikrą lūžį grupės darbe. Vidiniai pokyčiai beveik niekada nevyksta greitai ir neskausmingai. Tinkamai susidorojus su sunkumais, pagerėja visos grupės atmosfera, padidėja grupės sutelktumas, atsiranda pokyčių.
A.Šalaj fotografija
Fotografinė grupės dalis
Tai, kas skiria fotografijos terapijos grupes nuo kitų, yra dėmesys vaizdinei medžiagai ir jos suvokimo ypatumams. Psichoterapinėse grupėse taikomi įvairūs metodai, kurie padeda žmonėms atsiskleisti ir geriau save pažinti – tai sapnai ir jų analizė, piešimas, vaidyba ir pan. Šioje grupėje kaip priemonė yra naudojama fotografija ir fotografavimas.
Ateinančių žmonių fotografavimo įgūdžiai ir išprusimas skiriasi, todėl akivaizdu, kad vieni atlikdami užduotis atneša meniškai vertingesnes ir estetiškai „gražesnes“ nuotraukas nei kiti. Be abejo, techniškai geras atlikimas padeda perteikti mintį, matymą. Tačiau fotografijos terapijos grupė nėra orientuota į fotografinį profesionalumą. Atliekant užduotis nėra reikalaujama techniškai nepriekaištingo išpildymo. Užsiėmimuose dėmesys skiriamas pačiam fotografavimo procesui, naudojamos kitų autorių darytos nuotraukos ar asmeniškai reikšmingos žmogui fotografijos, kurias jis yra išsaugojęs. Į grupės darbą įtrauktos ir ryškinimo pamokos fotografijos laboratorijoje, skatinant dalyvius giliau pasinerti į fotografijos procesą, apjungti asmenišką patirtį su kalbėjimu apie ją.
Užsiėmimuose taip pat panaudojame fotografijos klasikų kūrinius. Žmogus atsiskleidžia ir pasakoja apie save ne tik fotografuodamas, bet ir interpretuodamas kitų darytas nuotraukas. Psichologijoje yra vartojamas „projekcijos“ terminas, kuris reiškia, kad tai, kas yra mūsų viduje (savybes, būsenas) esame linkę priskirti kitiems žmonėms ar aiškindami gyvenimiškas situacijas. Psichologijos praktikoje yra taikomos specialios metodikos, kurios paremtos projekcijos idėja. Viena iš daug kam girdėtų yra Rorschach’o rašalo dėmių metodika. Joje tiriamajam yra pateikiamos kortelės su skirtingomis dėmėmis ir prašoma papasakoti, ką jis mato į jas žiūrėdamas. Panašaus pobūdžio metodikose nėra teisingų ar klaidingų atsakymų. Jų tikslas – atskleisti, kas svarbu tiriamajam, kokie motyvai atsikartoja.
Kažkas panašaus vyksta ir tada, kai žiūrime į fotografijas. Žinoma, dalį turinio nurodo ir pati nuotrauka – ten, kur pavaizduotas dramblys, sunku įžiūrėti tigrą. Tačiau daug ką „įdedame“ ir nuo savęs – vieniems tas dramblys pasirodys liūdnas, kitiems kels savo menkumo pojūtį, treti apskritai ignoruos dramblį ir užjaus mažą stirnelę kažkur antrame nuotraukos plane. Dalis motyvų, kuriuos nuotraukoje įžvelgia žiūrovai, būna gana universalūs. Pavyzdžiui, raudona spalva daug kam asocijuojasi su meile, seksualumu ir agresija, saulėlydžio vaizdas – su ramybe.
Tačiau turtingos ir abstraktesnio turinio fotografijos turi potenciją sukelti tiek visiems matomas fantazijas ir interpretacijas, tiek unikalias, būdingas tik tam žmogui. Paprastai žmonės gana jautriai reaguoja ir nuotraukose pastebi jiems asmeniškai svarbias temas. Dirbant su kelių žmonių grupe, visuomet būna įdomu ir naudinga pasitikrinti, kuo mano fotografijos matymas skiriasi ar yra panašus į kitų žmonių matymą, kokie jausmai man dažniausiai kyla žiūrint į nuotraukas ir ką tai galėtų reikšti.
Nors visada įdomu aptarti, kas pavaizduota nuotraukoje (kas kur buvo, kokie žmonės ar daiktai ten matomi), aptardami nuotraukas fotografijos terapijos grupėje paprastai klausiame – kokie jausmai kyla žiūrint į nuotrauką? Toks klausimo formulavimas yra asmeniškesnis ir leidžia atsiriboti nuo abstrakčių intelektualių pasvarstymų. Tokiu būdu mažiau spėliojama, ką norėjo parodyti autorius, bet labiau gilinamasi į save, į savo prisiminimus, jausmus ar asociacijas.
A.Šalaj fotografija
***
Fotografijos terapijos grupėje gali dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės. Kuo grupė įvairesnė – dalyvaujančių žmonių amžiumi, profesija ir gyvenimo patirtimi – tuo ji labiau primena kasdienį gyvenimą už grupės ribų. Idealu, kai bendravimo įgūdžiai ir įžvalgos, gautos grupėje, vėliau yra pritaikomos kasdieniame gyvenime ir padeda grupės nariams gyventi įdomesnį, pilnavertiškesnį gyvenimą.
Paspauskite norėdami perskaityti šio žurnalo numerio apžvalgą