Nespalvotos fotojuostelės ryškinimas

Prieš kelis dešimtmečius fotografijos neįsivaizdavome be juostų, fotografinės chemijos ir „raudonojo“ kambario. Tam, kad būtų gautas techniškai kokybiškas kadras, reikėjo ne tik laiko, bet ir šiek tiek žinių. Dabar gamintojai mus gundo fotoaparatais, kurie patys bando atpažinti fotografuojamą sceną, o keli naujausi modeliai netgi moka sujungti skirtingos ekspozicijos kadrus, kad vienu mygtuko spustelėjimu nuotraukose būtų išsaugota kuo daugiau vaizdo detalių. Su tokia technika per pusdienį gali prifotografuoti šimtus kadrų… Gerai tai ar blogai – ne mums spręsti, bet džiaugiamės, kad ir šiandien išliko galimybė pasimėgauti fotografinio vaizdo „gaminimu“ savomis rankomis. Diskusijose žmonės dažnai klausia nuo ko pradėti, norint patiems išsiryškinti juostelę. Jiems ir skiriame šį nesudėtingą praktinį ryškinimo pradžiamokslį. O kilus klausimams ar panorus pagilinti savo įgūdžius mielai kviečiame į „Atvirosios fotografijos dirbtuvių“ rengiamus kursus, kuriuose jus pamokys šios srities profesionalai.

Norint atsispausdinti nuotrauką rankiniu būdu, pirmiausia reikia turėti tinkamą negatyvą, t.y. išryškintą fotojuostą. Nuo šio veiksmo ir pradėsime. Galvojate, kad tai sudėtinga, neturite kur tai padaryti, bijote sugadinti juostelę? Nebijokite, sugadinta juostelė tai tik įgūdžių pradžia, atsitiktinumas. Kitą juostelę geriau pasiseks išryškinti, juk tai visiškai nesunku ir nebūtina turėti mokslinio laipsnio. Pakanka tik šiek tiek žinių ir įgūdžių, o išryškinti juostelę turint reikalingą įrangą, galima vonios ar virtuvės kriauklėje (aišku, po to, kai baigsite, darbo vietą reikia sutvarkyti ir nuplauti).

Juostelės ryškinimo etapai:

 

  • –       Juostos parinkimas ir paruošimas (išfotografavimas);
  • –       Juostos suvyniojimas į bakelį;
  • –       Fotocheminių tirpalų paruošimas;
  • –       Ryškinimas;
  • –       Tarpinis plovimas arba „stop vonia“;
  • –       Fiksavimas;
  • –       Galutinis plovimas;
  • –       Džiovinimas.

Fotomedžiagos

Kokias fotomedžiagas galima ryškinti namų sąlygomis? Iš esmės namuose galima ryškinti tiek spalvotas, tiek juodai baltas, tiek inversines, tiek ir negatyvines medžiagas. Spalvotų medžiagų apdorojimui reikia daugiau įrangos bei tikslumo, tad kol kas šitą etapą praleisime. Paprasčiausia namų sąlygomis išsiryškinti juodai baltą negatyvinę juostą. Kaip ją atskirti? Fotografinės medžiagos būna įvairaus tipo ir formatų, kurie turi savo ženklinimą. Fotomedžiagos tipą reikia rinktis atsižvelgiant į norimą gauti galutinį vaizdo rezultatą, o formatas priklauso nuo naudojamo fotoaparato.

Pagrindiniai fotomedžiagų tipai:

  •  Juodai baltos negatyvinės – dažniausiai naudojamos rankinio apdorojimo juostos. Žymėjimas ant pakuotės – BW (angl. „black&white negatyve film“). Įsigyti galima tik specializuotose fotoreikmenų parduotuvėse.
  • Monochrominės juostos – juodai baltos, bet minilaboratorijose ryškinamos juostos. Žymėjimas ant pakuotės – „monochrome“, ryškinimo proceso tipas C-41 („Kodak“) arba CN-16 („Fuji“). Įsigyti galima specializuotose fotoreikmenų parduotuvėse ir didesnėse fotolaboratorijose.
  • Juodai baltos inversinės – dažniausiai 8, 16 ir 35 mm pločio kino juostos („Black and white reversal film“).
  • Spalvotos negatyvinės – pačios populiariausios juostos visiems gyvenimo atvejams. Žymėjimas – „color negatyve“, procesai C-41 („Kodak“) arba CN-16 („Fuji“). Parduodamos bet kuriame prekybos centre ir būna 12, 24 arba 36 kadrų kasetėse. Aukštesnės kokybės šio tipo juostų, skirtų profesianalams, taipogi reikėtų ieškoti specializuotose parduotuvėse.
  • Spalvotos inversinės (skaidrinės) – brangiausios juostos, pasižyminčios tiksliausiu spalvų atkūrimu. Skaidres galima rodyti tiesiogiai per specialius projektorius. Žymėjimas ant pakuotės – „color slide“, procesas – E-6.

Fotomedžiagų formatai

Dažniausiai pasitaikančios ir plačiausiai naudojamos siauro formato – 35 mm pločio perforuotos 135 tipo juostelės. Tai visiems gerai pažįstamos juostelės kasetėse, tinkančios daugumai juostinių muilinių, taip pat ir legendiniam „Lomo“, „Zenitams“, „Smenom“ ir kt. Spalvotos juostos, kaip jau minėjome, būna skirtingų ilgių, juodai baltos juostos parduodamos po 36 kadrus arba 17,5 bei 30 metrų rulonais. Rulonais naudoti yra pigiausia, bet šiuo atveju reikia turėti daugkartinio naudojimo išardomą kasetę juostai susukti prieš fotografavimą.

120 ir 220 tipo juostelės – tai yra vidutinio formato 60 mm pločio juostos be perforacijos. Dar kitaip vadinami „roll filmai“. Dėl aukštos vaizdo atkūrimo kokybės bei brangumo dažniausiai naudojamos pažengusių mėgėjų ar profesionalų. Šių juostelių, tiek juodai baltų, tiek ir spalvotų, galima rasti specializuotose fotoparduotuvėse.

Norint dar didesnio formato negatyvo ar skaidrės reikia peržengti iš juostų į plokšteles.

Pasiruošimas

Kadangi šį kartą nutarėme ryškinti juodai baltą juostą, tokią ir dėkite į fotoaparatą ir išfotografuokite. Dabar jau galime traukti namo ir bandyti ją išryškinti. Procesą pasistengsime aprašyti kuo paprasčiau ir aiškiau.

Mums reikės:

  • –       Išfotografuotos nespalvotos negatyvinės  fotojuostelės;
  • –       Ryškinimo bakelio, tinkančio šiai juostai susukti;
  • –       Termometro;
  • –       Laikmačio;
  • –       Ryškalo, fiksažo ir distiliuoto vandens;
  • –       Brauktuko nubraukti vandeniui nuo juostos paviršiaus;
  • –       Indų cheminiams tirpalams paruošti bei saugoti.

Ryškinimo bakeliai

Pagal veikimo principą ryškinimo bakeliai yra skirstomi į tris tipus. Paprastieji (turintys spiralę tik vienoje pusėje), pusiau automatiniai bei automatiniai. Skirtingo veikimo bakeliuose skiriasi spiralės konstrukcija. Taip pat bakeliai skirstomi ir pagal naudojamos juostos formatą, ir bendrą talpą. Dažniausiai pasitaiko bakeliai, skirti vienai siaurai arba vienai plačiai (vidutinio formato) juostai, bet neretai būna ir skirtų dviem, penkioms ar daugiau juostų ryškinti vienu metu. Didesnieji gali turėti komplekte specialų laikiklį plokštelių ryškinimui. Kuo sudėtingesnis ir didesnis bakelis – tuo aukštesnė jo kaina. Patys brangiausi iš jų būna su nerūdijančio plieno spiralėmis.

Skirtingų konstrukcijų bakeliai turi savų privalumų ir trūkumų. Paprastieji pranašesni tuo, jog yra pigūs, be to, į juos galima sukti juostą spiralei esant drėgnai. Tiesa, tai aktualu, kai paeiliui ryškinamas didelis kiekis juostų, o po ranka nėra pakankamai bakelių. Didžiausias minėtų bakelių trūkumas tas, kad išlieka nemaža tikimybė blogai suvynioti juostą, ko pasekoje juostos sluoksniai susiglaudžia ir lieka neišryškinti plėmai. Pusiau automatiniai ir automatiniai bakeliai šio trūkumo neturi, bet šių bakelių spirales reikia labai kruopščiai plauti, kad neliktų net menkiausių fiksažo pėdsakų ir kiekvieną kartą visiškai išdžiovinti, priešingu atveju juosta sukimo metu gali užstrigti.

Įvairių tipų bakeliai:

1 – JOBO (pusiau automatinis), skirtas ryškinimo mašinai arba naudoti rankiniu būdu horizontalioje padėtyje. Talpa – iki 5 siaurų arba 6 plačių juostų, arba 12 plokštelių;

2 – „Krokus“ (pusiau automatinis), skirtas 5 siaurom juostom. Galima naudoti tiek horizontalioje, tiek vertikalioje padėtyje;

3 – rankinis JOBO (pusiau automatinis);

4 – „Kaizer“ (automatinis), skirtas 2 siaurom ir 2 plačiom juostom (kaina apie 50 Lt);

5 – rusiškas (pusiau automatinis), vienai plačiai juostai;

6 – JOBO, vienai siaurai juostai (135 ml);

7 – seno tipo neautomatinis (su spirale apačioje), rusiški gali kainuoti apie 10-20 Lt ir daugiau;

8 – naujo tipo neautomatinis (su spirale apačioje);

Žemiau peteikiami keli iš minėtų ryškinimo bakelių kartu su spiralėmis:

Nuotraukoje matote įvairių tipų bakelius: rusiškas paprastas (skirtas vienai siaurai juostai), vokiškas Jobo (pusiau automatinis, spiralė universali – tinka 35, 45 ir 60 mm pločio juostai) bei  „Kaiser“ firmos automatinis bakelis, kurio ritės yra su spiralėmis iš viršaus ir apačios bei turi atbulinio užlaikymo guoliukus, kad besukant juosta neišsprūstų atgal).

Juostos vyniojimas

Kadangi juostą į bakelį reikia vynioti aklinoje tamsoje (nepainiokite su pozityviniu, t.y. nuotraukų spausdinimo procesu, kur veiksmas vyksta prie „raudonos šviesos“), prieš pradedant ryškinti rekomenduojame gauti blogą juosta ir pasimokyti ją įvynioti šviesoje.  Kai pakankamai įgusite,  užsidarykite spintoje ar vonios kambaryje ir vyniokite geras, išfotografuotas juostas.  Prieš tai rekomenduojame perspėti namiškius nejungti šviesos bei, dėl viso pikto, jungtuką laikinai užklijuoti izoliacija. Įsitikinus, kad šviesa į vidų nepatenka galima pradėti sukti į ritę juostelę. Susukus juostelę, ritę patalpinkite į bakelį ir sandariai uždarykite. Įsitikinę, kad viskas teisingai atlikta, galite „išeiti į šviesą“.

Juostos įsukimas  į paprastą ritę (neautomatinis bakelis):

Pirmiausia juostos galas užfiksuojamas (suspaudžiamas) išpjovoje tarp abiejų ritės dalių, taip, kad apatinis juostos kraštas pilnai gultų į spiralę, o juostos viršus švelniai prisispaustų viršutiniąja spiralės dalimi. Atliekant vyniojimo procedūrą, juostą reikia pasukti šiek tiek įstrižai – taip, kad apatinis juostos kraštas, gulantis į spiralę, būtų arčiau ritės ašies, o viršutinis kiek atitolęs nuo jos. Į tokią spiralę juostą galima sukti ir emulsija į išorę – šiuo atveju sumažėja tikimybė juostai blogai suvynioti ir sulipti, tik reikia saugoti, kad nenučiupinėtumėte pirštais. Labai pasistengus, į tokio tipo bakelį galima sudėti dvi juostas ir jas ryškinti vienu metu. Vieną – emulsija į vidų, kitą – emulsija į išorę (juostos turi glaustis ne emulsine puse). Tiesa, tokiam bakelio „užtaisymui“ reikia jau įgūdžių.“

Dabar viena ranka prilaikant juostą (prilaikyti reikia švelniai, nes tempiant juostą padidėja nekokybiško suvyniojimo tikimybė), kita lengvais judesiais sukant spiralę vyniojama juosta. Juostą suvyniojus, per viršutinėje ritės dalyje esančius plyšelius galima pasitikrinti ar teisingai pavyko atlikti veiksmus. Pirštu švelniai perbraukus nuo ritės centro link krašto jaučiasi ar juostos vijos yra išsidėsčiusios tolygiai. Jeigu jaučiamas nors ir nežymus netikslumas, patartina juostą pervynioti iš naujo.

Prierašas „Juostos vyniojimas. Viena ranka švelniai prilaikoma juosta, kita – lengvais judesiais sukame spiralę. Suvyniojus, pirštu švelniai perbraukite nuo ritės centro link krašto, taip patikrindami ar juostos vijos išsidėsčiusios tolygiai.“

Juostos vyniojimas į pusiau automatinį bakelį:

Pastarasis juostos įvyniojimo būdas nuo prieš tai aprašytojo  skiriasi gana ženkliai. Net pats vyniojimo principas kitoks, kitaip nei paprastame bakelyje (kur vyniojama nuo spiralės centro link krašto), šiame bakelyje vyniojama atvirkščiai. Pirmiausia, jei tai yra siaura 35 mm juosta, jos galą reikia nukirpti lygiai, stengiantis pataikyti tarp perforacijų. Jei vyniojame plačią juostą nieko karpyti nereikia. Paruošus juostą reikia surasti spiralės pradžią tiek viršuje, tiek ir apačioje, ir į ją įstatyti juostą. Kol juosta spiralėje lengvai slysta ir nestringa, galima, viena ranka laikant spiralę, atsargiai stumti juostą. Kai stūmimas pasunkėja, vieną spiralę imame į vieną ranką, kitą į kitą ranką taip, kad spiralių pradžia būtų ties nykščiais, ir lengvais judesiais judinant spirales viena kitos atžvilgiu nykščiais pakaitomis stumti juostą į spiralės vidurį. Vyniojant juostą į tokio tipo bakelį būtina, kad juostos emulsija būtų vidinėje pusėje, kitu atveju nykščiais galite nepataisomai nučiupinėti būsimą „vaizdą“.

Juostos vyniojimas į automatinį bakelį:


„Užtaisant“ pusiau automatinį bakelį juostą prispaudžiame nykščiu – tuo skiriasi nuo visiškai automatinio bakelio.“

Šio bakelio konstrukcija leidžia įsukti fotojuostą į ritę bene papraščiausiai.  Tereikia teisingai įdėti juostą į spiralės pradžią ir sukiojant vieną spiralę kitos atžvilgiu juosta automatiškai sulenda į ritę.

Prierašas „Kitaip nei paprastame bakelyje (kur vyniojama nuo spiralės centro link krašto), pusiau automatiniame bakelyje vyniojama atvirkščiai. Jei turime siaurą 35 mm juostą, jos galą reikia nukirpti lygiai, stengiantis pataikyti tarp perforacijų (plačios juostos karpyti nereikia). Tada surandame spiralės pradžią tiek viršuje, tiek ir apačioje, ir čia įstatome juostą. Kol juosta spiralėje lengvai slysta ir nestringa galima viena ranka laikant spiralę atsargiai stumti juostą. Kai stūmimas pasunkėja vieną spiralę imame į vieną ranką, kitą į kitą ranką taip, kad spiralių pradžia būtų ties nykščiais, ir lengvais judesiais judinant spirales viena kitos atžvilgiu nykščiais pakaitomis stumti juostą į spiralės vidurį.“

Ryškalas

Įsisavinus vyniojimo procedūras galime pereiti prie cheminių tirpalų ruošimo. Fotoprekių parduotuvėse dažniausiai galima rasti dviejų pavidalų ryškalus – skystoje koncentruotoje fasuotėje arba milteliais. Įgudus galima įsigyti ir atskirus ryškalų komponentus ir patiems gamintis ryškalus pagal pasirinktus receptus. Bet kokiu atveju, mums reikia paruošti darbinį tirpalą, ar tai būtų milteliai ar koncentratas.

„Dedame juostą į bakelį, uždarome dangtelį ir užfiksuojame“

Miltelius paprastai tirpiname instrukcijoje nurodytame vandens kiekyje ir pagal nurodytą eiliškumą, o koncentratą skiedžiame taip pat pagal instrukcijoje nurodytus galimus skiedimo santykius. Kadangi dažniausiai pasitaiko koncentratai, mes į juos daugiausiai ir kreipsime dėmesį. Priklausomai nuo ryškalo sudėties ir gamintojo būna nurodyti įvairūs skiedimo santykiai – 1:7, 1:9, 1:19, 1:25, 1:50 ar net didesnis. Tai reiškia, kad ruošiant pasirinkto skiedimo santykio darbinį ryškalą imame vieną dalį koncentrato, o likusias – distiliuoto vandens. Kad neliktų abejonių kaip teisingai skiesti paanalizuokime pavyzdį. Negatyvinio ryškalo etiketėje yra nurodyta, kad norint gauti darbinį tirpalą, koncentratą vandeniu reikia skiesti 1:7 santykiu. Tai reiškia kad 1 dalis koncentrato skiedžiama 7 dalimis vandens ir gaunamas darbinis tirpalas. O dabar pasinaudoję elementaria formule apskaičiuosime reikalingo ryškalo sudėtį. Sakykime, kad mūsų bakelis yra 300 ml talpos, tai tiek mums ir reikės darbinio tirpalo. Taigi, 300 daliname iš 8 (1 dalis koncentrato, 7 dalys vandens) ir gauname, kad mums reikia 37,5 ml koncentrato ir 262,5 ml vandens (300 / 1+7= 37,5 ml; 300 – 37,5 = 262,5 ml).

Fiksažas

Fiksažas taip pat ruošiamas pagal instrukciją ant pakuotės, kaip ir ryškalas. Jei ryškalus gaminsite patys, jums dar reikės įsigyti nedideles svarstykles su svareliais ar elektronines laboratorines svarstykles, sveriančias miligramų tikslumu. Ruošiant tirpalą būtinai išlaikykite ryškalo receptūroje nurodytą tirpinimo eiliškumą, jei eiliškumas nenurodytas tirpinkite iš eilės recepte nurodytas medžiagas.

Išmokę teisingai skiesti tirpalus, juos paruošiame ir supilame į saugojimui skirtus indus. Geriausia, aišku, naudotis specialiais indais, bet jei tokių neturite, tiks ir paprastas buteliukas nuo gėrimų. Tik atminkite – VISADA UŽRAŠYKITE ANT BUTELIUKŲ TIRPALO PAVADINIMĄ IR SAUGIAI PADĖKITE VAIKAMS NEPASIEKIAMOJE VIETOJE.

Populiariausias receptas

Galime trumpai aptarti kaip pasigaminti ryškalą iš esamų cheminių reagentų. Tema plati, todėl pasistengsime išdėstyti kuo paprasčiau ir aiškiau. Norint pasigaminti D-76 ryškalą (gaminsime 1 litrą tirpalo) reikės šių cheminių reagentų:

  • 750 ml vandens (40-50°C);
  • 2 g metolio;
  • 100 g natrio sulfito;
  • 5 g hidrochinono;
  • 2 g borakso;
  • iki 1 litro šalto vandens (papildymui).

Taigi, pasveriame reikalingą kiekvieno cheminio reagento kiekį. Sušildome vandenį iki reikalingos temperatūros. Jei vandens temperatūra bus 30°C, nieko blogo neatsitiks, paprasčiausiai tirpinsite labai ilgai. Tirpalą reikia ruošti paeiliui pagal pateiktą formulę, t.y. pirma tirpinamas metolis, tada natrio sulfitas ir t.t. Reagentą būtina ištirpinti visiškai, tik tada galima dėti kitą. Pastaba: kadangi metolis labai greitai oksiduojasi, patartina prieš tirpinant metolį įpilti žiupsnelį natrio sulfito. Žiupsnelis gali būti skaičiuojamas kaip 2 g. Visada tirpinant reikia iš lėto maišyti tirpalą, taip greičiau tirpsta chemija. Beje, patartina naudoti distiliuotą vandenį, kitaip gali susidaryti nuosėdos tirpale ir galima sugadinti juostą, t.y. nuosėdos gali įsigerti į emulsijos sluoksnį, dėl ko ir gausite “negražų” vaizdą.

Kodėl D-76? Todėl, kad tai bendro naudojimo, išlyginantis ir smulkiagrūdis ryškalas. Jis yra plačiai paplitęs ir ryškinimo laikus galima rasti praktiškai bet kokiai juostelei. Jei susidomėjote, pasiieškokite internete daugiau formulių, taip galėsite apsispręsti, kas Jums labiau patinka. Vienos formulės yra labai sudėtingos, kitos labai paprastos, bet tai nereiškia, kad sudėtingesnė formulė sudarys geresnį ryškalą.

Vieną artimiausių temų juostos rubrikoje būtinai skirsime įdomesniems tirpalų receptams, kad galėtumėt pamatyti skirtumus ir galbūt vieną kitą išbandytumėt patys.

Ryškinimas

Turėdami bakelyje susuktą juostelę ir pasiruošę ryškalą bei fiksažą, galime tęsti darbą. Jau minėjome, kad geriausiai viską atlikti ten, kur yra vandens čiaupas ir kur niekas netrukdys, o ir jūs niekam nesipainiosite.

Dabar metas išstudijuoti juostos įpakavimo vidinėje pusėje esančią instrukciją ir nurodytus ryškinimo laikus. Sakykime, kad turime įsigiję ryškalą D-76. Kadangi šis ryškalas labai paplitęs pasaulyje, visose juostelių instrukcijose rasite ryškinimo laikus naudojant šį ryškalą. Sakysim, gali būti nurodoma, kad jūsų naudojama juosta, ryškinant D-76 ryškalu prie 20oC, ryškinama, pavyzdžiui, 6 minutes. Tokiu atveju jūs tiek ir ryškinate. Jei praradote dėžutės įpakavimą ar ten nėra nurodyta jūsų naudojamo ryškalo ryškinimo laikų, viską galima pasitikslinti internete. Ryškinimo laikus galite pasižiūrėti adresu www.digitaltruth.com/devchart.php. Nurodžius juostos pavadinimą ir ryškalą, gauname lentelę, kurioje nurodyta kiek reikia laiko ryškinti juostą esant tam tikram ryškalo skiedimo santykiui. Pavyzdžiui, turime juostelę „Fomapan“ 100 ISO jautrumo ir nurodėme D-76 ryškalą. Lentelėje matome, kad šią juostelę reikia ryškinti 10 minučių prie 20°C temperatūros, kai ryškalas yra skiestas santykiu 1+1. Tai yra viena dalis ryškalo, kita dalis vandens (jei reikia 300 ml darbinio ryškalo turime imti 150 ml ryškalo ir 150 ml vandens).

„Patikriname tirpalo temperatūrą ir supilame į bakelį“

Kebliausia ryškinti gerokai pasenusias juostas, neturinčias aiškios markiruotės (tarkime, rastas senelio skrynelėje). Tokiu atveju ryškinimo laiką galima kontroliuoti stebint, t.y. atkirpus tos pačios juostos gabalėlį ir ryškinimo metu įmerkus į bakelį per spiralės ašies skylutę, bei kartkartėmis ištraukiant pasižiūrėjimui. Juostą galima laikyti pakankamai išryškinta, kai emulsinė ir neemulsinė juostos pusė įgauna vienodą spalvą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ryškalas ryškinimo metu turi būti +20oC temperatūros. Tokią temperatūrą labai paprasta pasiekti. Termometru patikriname esamą ryškalo temperatūrą ir jei ji žemiau reikiamos, imame kitą indą, įpilame į jį šilto vandens, o į pastarąjį įmerkiame indą su ryškalu ir palaikome, kol temperatūra pakils iki mums reikalingos. Tada ryškalą galime pilti į bakelį. Ryškalą supylus į bakelį, reikia nepamiršti rankenėle pagal nurodytą kryptį arba vartant (jei bakelis yra vartomo tipo) judinti juostą bei ryškalą. Per silpnai judinant ties tamsesnėmis negatyvo vietomis ryškalas stipriau išsieikvoja ir praranda savo ryškinančiąsias savybes, todėl gali suprastėti galutinis rezultatas.

Prierašas „Ryškalą supylus į bakelį reikia nepamiršti rankenėle pagal nurodytą kryptį arba vartant (jei bakelis yra vartomo tipo) judinti juostą bei ryškalą. Per silpnai judinant ties tamsesnėmis negatyvo vietomis ryškalas stipriau išsieikvoja ir praranda savo ryškinančiąsias savybes, todėl gali suprastėti galutinis rezultatas.“

Praėjus nustatytam ryškinimo laikui, ryškalą išpilkite atgal į talpą, o į bakelį įpilkite vandens arba ryškinimą sustabdančią „stop vonią“. Šiuo metu atliekame tarpinį plovimą tam, kad sustabdytume ryškinimą ir tam, kad kuo mažiau ryškalo patektų į fiksažą.  „Stop vonią“ galima pasidaryti stipriai atskiedus acto ar citrinos rūgštį (5-6%). Turėkite omenyje, kad įpylus vandens, ryškinimo procesas dar nesustoja ir vaizdas ryškinasi tol, kol emulsijoje lieka ryškinančiosios medžiagos.

„Praėjus nustatytam ryškinimo laikui į paruoštą talpą išpilame ryškalą, atliekame tarpinį plovimą, tada supilame fiksažą.“


Atlikus tarpinį plovimą į bakelį supilame fiksažą. Fiksuojame priklausomai nuo fiksažo rūšies. Grynas natrio tiosulfato fiksažas – nuo 15 iki 20 min, parūgštintas natrio tiosulfato fiksažas – nuo 10 iki 15min. Pastaruoju metu esantis prekyboje greitai veikiantis amonio tiosulfato fiksažas – nuo 2,5 iki 5 min. Fiksuojant jau nėra taip svarbu judinti juostą, tačiau rekomenduotina. Po fiksavimo jau galima atidaryti bakelį ir išvysti pirmuosius kadrus, tačiau išvynioti juostos dar nevertėtų. Juostą dar reikia plauti tekančiame vandenyje ir tai daryti patogiau dar juostai esant ritėje. Plovimo laikas taipogi svyruoja, priklausomai nuo naudoto fiksažo. Natrio tiosulfato fiksažams išplauti rekomenduotina trukmė apie pusę valandos, amonio tiosulfato fiksažui pakanka penketo minučių. Vandens temperatūra irgi turi būti apie dvidešimt laipsnių.

Prierašas „Jei turite specialų brauktuką, prieš džiaudami, juo nuo juostos paviršiaus nubraukite vandens perteklių. Jei brauktuko neturite, vandenį nuo juostos bent jau nukratykite.“

Juostą išplovus galime džiauti. Jei turite specialų brauktuką, prieš džiaudami nuo juostos paviršiaus nubraukite vandens perteklių, jei brauktuko neturite, vandenį nuo juostos bent jau nukratykite. Džiovinimui pasirinkite atokesnę, nedulkėtą vietą, kur nevaikšto pašaliniai žmonės ir naminiai gyvūnai. Juosta džiovinama vertikalioje padėtyje, viršutinę dalį prisegus nors ir skalbinių segtuku. Tam, kad juosta išdžiūtų tiesiau, apačioje pakabinkite nedidelį svarelį. Taigi, teisingai atlikus visas procedūras, prieš akis jau turite juostą ir laukiate nesulaukiate nuotraukų spausdinimo. Jis taip pat nėra labai sudėtingas. Apie tai sekančiose mūsų pamokėlėse.

Jeigu kiltų klausimų galite kreiptis į Gintą Kavoliūną (gintas@afd.lt)

Dovilis Paliukas

Gintas Kavoliūnas

Straipsnis publikuotas žurnale “Foto”

Fotografija – vaizdų išsaugojimo technologija, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius metodus. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių φως phos („šviesa“) bei γραφις graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia piešimas šviesa. Šis terminas anglų ir vokiečių kalboje pradėtas vartoti 1839 m. vasarį.