Seminarai

Klasikinių bei senųjų fotoprocesų mokymai ir kūrybinės dirbtuvės

Ar vartydami seną, nespalvotų fotografijų albumą esate kada nors susimąstę, kodėl tos nuotraukos taip skiriasi nuo šiuolaikinės juodai baltos minilaboratorijų produkcijos?

Ar nepasirodė, kad jos vaizdas atrodo lyg ir šiek tiek kitaip, o jausmas palietus popierių skiriasi? Techninės priežastys labai paprastos – tiek negatyvinėje nespalvotoje fotojuostoje, tiek ir nespalvotame fotopopieriuje atvaizdas sudaromas iš mažų sidabro kristalų, o ne iš dažų, kaip kad minilaboratorijų produkcijoje.

Sidabrinė fotografija, dar vadinama klasikine, mena pirmuosius fotografijos žingsnius XIX a. pradžioje. Nors tuomet fotografinio vaizdo gavimo technologijos skyrėsi nuo dabartinių, beveik visos iš jų buvo paremtos sidabro junginių (halogenidų) jautrumu šviesai. Sidabrinė fotografija iki šiol vertinama daugelio fotomeninkų bei fotografijos galerijų, o taip pat ir fotomėgėjų visame pasaulyje.

Kodėl verta užsiimti sidabrine nespalvota fotografija? Pirmiausia – dėl puikios gaunamų nuotraukų kokybės bei galimybės pačiam ne tik nufotografuoti vaizdą, bet ir atsispausdinti nuotrauką, t.y. kontroliuoti visą fotografinio vaizdo gavimo procesą. Jei manote, kad tai labai sudėtinga, o žodis chemija jus gąsdina (miegojote per pamokas ar šiaip nesisekė), ateikite pas mus – įrodysime, kad kiekvienas gali išmokti apdoroti nespalvotų fotojuostų bei atsispausdinti nuotraukų pats. Seminarų metu taip pat supažindinsime jus su visa reikiama įranga bei pagalbinėmis priemonėmis, padėsime išsiryškinti juostų bei atsispausdinti nuotraukų.

Fotografija – vaizdų išsaugojimo technologija, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius metodus. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių φως phos („šviesa“) bei γραφις graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia piešimas šviesa. Šis terminas anglų ir vokiečių kalboje pradėtas vartoti 1839 m. vasarį.