Ginto Kavoliūno cianotipija

Sveiki, alternatyvių fotoprocesų  ieškotojų dėmesiui – jau galite registruotis į įvadinį CIANOTIPIJOS kursą. Kursų data atvira – susirinkus grupei susiderinsime su grupės dalyviais. (Tikimės kursą organizuoti dar šiais metais ). Tikslią mokymų programą ir registracijos formą rasite čia:

http://afd.lt/mokymai/cianotipija/ivadinis-cianotipijos-kursas

Iki susitikimo!

Kas yra cianotipija?

Ginto Kavoliūno nuotrauka

Sveiki, jau galite registruotis į įvadinį kursą juostininkams. Kursų data atvira – susirinkus grupei susiderinsime su grupės dalyviais. (Ketiname kursą organizuoti dar šiais metais ). Tikslią mokymų programą ir registracijos formą rasite čia:

http://afd.lt/mokymai/juostininkams/ivadinio-kurso-juostininkams-programa

Iki susitikimo!

Fotografijos terapijos grupėje yra gilinamasi į save ir santykius su kitais žmonėmis. Apie jausmus, norus, santykius ir kasdienio gyvenimo sunkumus kalbame pasitelkdami fotografiją. Daugiau skaitykite čia.

Ši grupė yra atvira. Tai reiškia, kad nauji nariai gali prisijungti prie jau prasidėjusios grupės. Naujų narių įvedimas, apsisprendimas užbaigti dalyvavimą grupėje ir minimalus lankomų susitikimų skačius iš anksto suderinamas su grupės vedančiosiomis.

Ggrupę veda dvi psichologės – dr. M.Giedraitytė ir A.Šalaj. Daugiau skaitykite čia.

Numatoma, kad grupė vyks nuo 2011m., gruodžio iki 2012m., birželio. Vieno susitikimo kaina žmogui – 20lt. Įprastas susitikimų laikas – kartą per savaitę, darbo dieną, ne anksčiau 18 val. Konkretus grupės laikas bus nustatytas suderinus su dalyviais.

Kviečiame registruotis iki lapkričio 21d. Užpildykite formą esančią žemiau. Klausimai apie registraciją el.paštu egidijus@afd.lt ir tel: 865020611 (Egidijus).

Į papildomus klausimus apie grupės darbą atsakysime el.paštu (marijagiedraityte@yahoo.com arba fotografija@vienok.lt) arba mob: 868875652 (Marija), 868894194 (Aliona).

Jei nematote registracijos formos, spauskite čia ir registruokitės.

Dr. Marija Giedraitytė, psichologė

Psichologijos mokiausi Vilniaus universitete, magistrantūroje rinkausi klinikinės psichologijos kryptį (baigiau 2004 m.). 2011 m. Vilniaus universitete įgijau socialinių mokslo daktaro laipsnį.

Praktinį psichologės darbą dirbu nuo 2004 m. Šiuo metu esu psichologė laikinosios globos namuose „Atsigręžk į vaikus“. Taip pat konsultuoju Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centre. Kita mano veiklos sritis – psichologijos dėstymas. Esu Mykolo Romerio universiteto lektorė.

Dirbdama  vadovaujuosi teorine nuostata, kad egzistuoja neįsisąmoninti asmenybės klodai, kurie daro įtaką žmonių elgesiui ir bendravimui. Manau, kad yra svarbu rasti vidinę pusiausvyrą, savo „tikrąjį aš“ ir leisti jam kūrybiškai skleistis. Tikiu, kad visi žmonės yra įdomūs ir turi, ką papasakoti. Stengiuosi juos išgirsti ir skatinu, kad jie išgirstų patys save.

Alionos pasiūlymas kartu vesti fotografijos terapijos grupę man buvo kiek netikėtas – nors turėjau psichologinio konsultavimo patirties, mažai žinojau apie fotografiją. Vesdama grupę įgijau vertingos patirties.

Aliona Šalaj, psichologė

Esu baigusi klinikinės psichologijos magistrantūrą Vilniaus Universitete (2004 m.). Mano profesinė veikla susideda iš akademinio darbo ir psichologinės praktikos. Pastaruoju metu vadovauju „Kūrybinių partnerysčių“ programos tyrimų grupei. Projekto tikslas – atvesti menininkus ir kitus kuriančius praktikus į Lietuvos mokyklas, siekiant ugdyti vaikų ir mokytojų kūrybingumą.

Kita mano veiklos sritis – psichologinė praktika. Konsultuoju Vilniaus Universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centre. Dirbu su jaunais žmonėmis ir suaugusiais, padedu spręsti kasdienio gyvenimo ir tarpasmeninių santykių sunkumus. Domiuosi egzistencine psichologija. Manau, kad žmonių santykiai yra tai, dėl ko apskritai sukasi šis pasaulis. Jei kas paklaustų, ką profesine prasme moku geriausiai, sakyčiau – klausytis.

Nemėgstu, kai psichologo profesija yra apgaubiama per didele „migla“. Ši F.Skarderudo frazė atspindi ir mano požiūrį į psichologinį konsultavimą. „Psichoterapija – dviejų (ar keleto) žmonių susitikimas, kuriame vienas (ar keli) yra labiau išmuštas iš pusiausvyros nei kitas. Tai dažniausiai būna pacientas.“

Mintis vesti fotografijos terapiją gimė iš teorinio domėjimosi ir psichologinio konsultavimo praktikos, o labiausiai – iš mano pačios aistros fotografijai. Šios aistros pasekmės – mano tinklapyje www.vienok.lt. Labai vertinu tai, kad šiuo metu grupę vedame dviese – manau, mes su Marija papildome viena kitą. Teikiu daug reikšmės tam, kas vyksta grupėje „čia ir dabar“. Kiti kartais sako, kad įnešu į grupę polėkio. Psichologo etika man nėra formalumas. Principas „nepakenk“ padeda man būti atsakingai už tai, ką sakau ir darau grupėje.

Registracija į renkamą grupę čia.

Straipsnis “Fotografijos terapija praktikoje”

Pirmiausia norėtume apibrėžti, ką vadiname fotografijos terapija. Buvo tikrai sunku rasti labiausiai tinkantį pavadinimą šiems užsiėmimams. Žodis „terapija“ siaurąja šio žodžio prasme reikštų gydymą. Mes šį žodį vartojame plačiąja prasme – ne tik kaip kažkokių sutrikimų gydymą, bet ir kaip būdą tobulėti, pagalbą sprendžiant kasdieninio gyvenimo sunkumus. Fotografijos terapija reikštų, kad fotografija pasitelkiama kaip „gydymo“ priemonė, kaip metodas. Taigi fotografijos terapiją būtų galima apibrėžti kaip „gydymą“, pasitelkiant fotografiją (gydymą šiame apibrėžime suprantant plačiąja prasme, todėl jį išskyrėme kabutėmis).

Kaip galime pastebėti iš apibrėžimo, fotografijos terapijos grupėje suliejamos dvi veiklos – psichoterapija ir fotografavimas. Apie kiekvieną šių veiklų papasakosime atskirai.

A.Šalaj fotografija

Psichoterapinė grupės dalis

Visų pirma, fotografijos terapijos grupė savo esme yra psichoterapinė grupė. Joje galioja tos pačios grupės taisyklės kaip ir kitokiose psichoterapinėse grupėse – konfidencialumo, atvirumo, aktyvumo, nuoširdumo. Joje taip pat veikia tie patys bendrieji grupės procesai – žmonės susipažįsta, užsimezga santykiai, jie analizuojami, vėliau santykiai silpnėja ir baigiasi.

Paprastai tos pačios elgesio normos, taisyklės, įpročiai, kurie veikia kiekvieno kasdieniame gyvenime, pradeda veikti ir bendraujant grupėje. Psichoterapinėse grupėse šie santykiai ir normos yra analizuojami ir aptariami. Skirtingai nei kasdieniniame gyvenime, grupėje galima pasikalbėti apie dalykus, kurie paprastai nutylimi. Pavyzdžiui, turbūt retas kuris iš jūsų aiškinasi, ką reiškia pašnekovo vėlavimas į susitikimą. Daug ką erzina kitų nepunktualumas, tačiau su tuo susidūrus paprastai pasitenkinama paaiškinimu „patekau į kamštį“, „teko užsibūti darbe“ ir pan. Lygiai tai pat retai kuris puola dalintis jausmais, kurie kyla bendraujant su nepatinkančiu žmogumi. Dažnai tam nėra nei vietos, nei laiko arba tai tiesiog būtų kitų nesuprasta.

Psichoterapinė grupė yra specifinė aplinka, kurioje galima „stabtelti“ ties šiais iš pirmo žvilgsnio nesvarbiais dalykais. Galima kalbėtis apie vėlavimą, pašnekovo pertraukinėjimą, kritikavimą, tylėjimą, savo jausmus. Pusvalandį tylėti, o paskui likusią valandą kalbėti apie tylą gali būti labai tipiškas užsiėmimas grupės metu. Psichoterapinėje grupėje sudaroma galimybė saugioje aplinkoje išsiaiškinti savo elgesio modelius, suprasti savo jausmus. Nors iš pradžių toks bendravimas gali trikdyti, vėliau grupės nariai išmoksta iš šių situacijų išsinešti kažką naudingo sau. Pavyzdžiui, jie susimąsto, kas yra atsakingas nutraukti tylą, ar aš asmeniškai turiu drąsos tą padaryti, kas apskritai atsakingas už tai, kas vyksta grupėje. Galiausiai, ar aš prisiimu atsakomybę už gyvenime man svarbius pasirinkimus.

Vienas iš klaidingų įsitikinimų, su kuriuo teko susidurti vedant fotografijos terapijos grupes yra nuostata, kad grupėje bus tik smagu ir linksma. Paprastai fotografavimas žmonėms siejasi su mielu laisvalaikio užsiėmimu, o dalyvavimas grupėje vertinamas kaip galimybė maloniai pabendrauti su bendraminčiais.

Žinoma, dalyvavimas grupėje yra įdomus ir prasmingas užsiėmimas. Grupė – tai tam tikras iššūkis sau, naujų žmonių pažinimas, naujų elgesio būdų paieška. Mums ir pačioms įdomu ją vesti. Tačiau ilgesnį laiką dalyvaujant grupėje neišvengiamai kyla tarpasmeninių konfliktų, nuomonių nesutapimų, kyla įvairūs, taip pat ir neigiami jausmai kitų grupės narių ar grupės vedančiųjų atžvilgiu. Kuo labiau žmogus grupėje atsiveria, t.y. kalba apie save asmeniškai, atskleidžia kitiems kylančius jausmus, tuo didesnė tikimybė, kad kiti į tai reaguos. Paprastai tuomet išryškėja, kaip grupės nariai yra įpratę elgtis su kylančiais jausmais, įtampa, kaip linkę spręsti konfliktus. Pavyzdžiui, vieni daug kalba ir aiškinasi, kiti verčiau nutyli, vengia reikšti nemalonius jausmus.

Įtampa grupėje – tai išbandymo situacija visiems, nes grupė veikia kaip žmogaus organizmas – kiekvieno grupės nario reakcijos ir jausmai paprastai paliečia ir kitus. Atlaikyti įtampą grupėje būna nelengva visiems, bet paprastai šios situacijos žymi tam tikrą lūžį grupės darbe. Vidiniai pokyčiai beveik niekada nevyksta greitai ir neskausmingai. Tinkamai susidorojus su sunkumais, pagerėja visos grupės atmosfera, padidėja grupės sutelktumas, atsiranda pokyčių.

A.Šalaj fotografija

Fotografinė grupės dalis

Tai, kas skiria fotografijos terapijos grupes nuo kitų, yra dėmesys vaizdinei medžiagai ir jos suvokimo ypatumams. Psichoterapinėse grupėse taikomi įvairūs metodai, kurie padeda žmonėms atsiskleisti ir geriau save pažinti – tai sapnai ir jų analizė, piešimas, vaidyba ir pan. Šioje grupėje kaip priemonė yra naudojama fotografija ir fotografavimas.

Ateinančių žmonių fotografavimo įgūdžiai ir išprusimas skiriasi, todėl akivaizdu, kad vieni atlikdami užduotis atneša meniškai vertingesnes ir estetiškai „gražesnes“ nuotraukas nei kiti. Be abejo, techniškai geras atlikimas padeda perteikti mintį, matymą. Tačiau fotografijos terapijos grupė nėra orientuota į fotografinį profesionalumą. Atliekant užduotis nėra reikalaujama techniškai nepriekaištingo išpildymo. Užsiėmimuose dėmesys skiriamas pačiam fotografavimo procesui, naudojamos kitų autorių darytos nuotraukos ar asmeniškai reikšmingos žmogui fotografijos, kurias jis yra išsaugojęs. Į grupės darbą įtrauktos ir ryškinimo pamokos fotografijos laboratorijoje, skatinant dalyvius giliau pasinerti į fotografijos procesą, apjungti asmenišką patirtį su kalbėjimu apie ją.

Užsiėmimuose taip pat panaudojame fotografijos klasikų kūrinius. Žmogus atsiskleidžia ir pasakoja apie save ne tik fotografuodamas, bet ir interpretuodamas kitų darytas nuotraukas. Psichologijoje yra vartojamas „projekcijos“ terminas, kuris reiškia, kad tai, kas yra mūsų viduje (savybes, būsenas) esame linkę priskirti kitiems žmonėms ar aiškindami gyvenimiškas situacijas. Psichologijos praktikoje yra taikomos specialios metodikos, kurios paremtos projekcijos idėja. Viena iš daug kam girdėtų yra Rorschach’o rašalo dėmių metodika. Joje tiriamajam yra pateikiamos kortelės su skirtingomis dėmėmis ir prašoma papasakoti, ką jis mato į jas žiūrėdamas. Panašaus pobūdžio metodikose nėra teisingų ar klaidingų atsakymų. Jų tikslas – atskleisti, kas svarbu tiriamajam, kokie motyvai atsikartoja.

Kažkas panašaus vyksta ir tada, kai žiūrime į fotografijas. Žinoma, dalį turinio nurodo ir pati nuotrauka – ten, kur pavaizduotas dramblys, sunku įžiūrėti tigrą. Tačiau daug ką „įdedame“ ir nuo savęs – vieniems tas dramblys pasirodys liūdnas, kitiems kels savo menkumo pojūtį, treti apskritai ignoruos dramblį ir užjaus mažą stirnelę kažkur antrame nuotraukos plane. Dalis motyvų, kuriuos nuotraukoje įžvelgia žiūrovai, būna gana universalūs. Pavyzdžiui, raudona spalva daug kam asocijuojasi su meile, seksualumu ir agresija, saulėlydžio vaizdas – su ramybe.

Tačiau turtingos ir abstraktesnio turinio fotografijos turi potenciją sukelti tiek visiems matomas fantazijas ir interpretacijas, tiek unikalias, būdingas tik tam žmogui. Paprastai žmonės gana jautriai reaguoja ir nuotraukose pastebi jiems asmeniškai svarbias temas. Dirbant su kelių žmonių grupe, visuomet būna įdomu ir naudinga pasitikrinti, kuo mano fotografijos matymas skiriasi ar yra panašus į kitų žmonių matymą, kokie jausmai man dažniausiai kyla žiūrint į nuotraukas ir ką tai galėtų reikšti.

Nors visada įdomu aptarti, kas pavaizduota nuotraukoje (kas kur buvo, kokie žmonės ar daiktai ten matomi), aptardami nuotraukas fotografijos terapijos grupėje paprastai klausiame – kokie jausmai kyla žiūrint į nuotrauką? Toks klausimo formulavimas yra asmeniškesnis ir leidžia atsiriboti nuo abstrakčių intelektualių pasvarstymų. Tokiu būdu mažiau spėliojama, ką norėjo parodyti autorius, bet labiau gilinamasi į save, į savo prisiminimus, jausmus ar asociacijas.

A.Šalaj fotografija

_***

Fotografijos terapijos grupėje gali dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės. Kuo grupė įvairesnė – dalyvaujančių žmonių amžiumi, profesija ir gyvenimo patirtimi – tuo ji labiau primena kasdienį gyvenimą už grupės ribų. Idealu, kai bendravimo įgūdžiai ir įžvalgos, gautos grupėje, vėliau yra pritaikomos kasdieniame gyvenime ir padeda grupės nariams gyventi įdomesnį, pilnavertiškesnį gyvenimą.

Renkama nauja grupė, registruokitės čia. 

Seminaras skirtas tiems kas nori praplėsti, pasukti, apversti požiūrį į fotografiją, megstantiems pasifotografuoti bei alchemikams:)
Seminarą ves Gintas Kavoliūnas

DIENOTVARKĖ

Pirmadienis
12.00 Priešpiečiai
12.30 Susipažinimas. Bendras programos pristatymas, paruošiamųjų darbų pasiskirstymas ir įžanginiai pokalbiai, „camera obscura“ – fotoaparato prototipo veikimo principas ir vaizdo projektavimas (susidarymas joje)
14.00 Pietūs
16.00 Didelių gabaritų „camera obscura“ fotoaparato – „kino teatro“ statyba arba patalpos adaptacija vaizdo stebėjimui. Fotolaboratorijos bei fotostudijos įrengimas.
17.00 Pavakariai
17.30 Fotoaparatas – kas tai? Pagrindinės sudedamosios dalys ir veikimo principas. Fototechninės raidos istorija. Šiuolaikinių fotoaparatų klasifikacija.
19.00 Fotoprocesai – istorija ir nūdiena.
20.00 Vakarienė
22.00 Fotografinis kinovakaras

Antradienis
8.30 Pusryčiai
9.30 Analoginio (ne skaitmeninio) fotoaparato paruošimas fotografavimui. Naudojamų fotomedžiagų tipai ir klasifikacija.
10.30 Fotografavimas įvairių tipų fotoaparatais
12.00 Priešpiečiai
12.30 Pasiruošimas juodai baltų fotojuostų ryškinimui, proceso apžvalga.
14.00 Pietūs
16.00 Bandomasis ryškinimas, juostų džiovinimas.
17.00 Pavakariai
17.30 Bendrųjų fotografinių klausimų – atsakymų vakarėlis, skaitmeniniai klausimai.
19.00 Portfolio peržiūros.
20.00 Vakarienė
22.00 Fotografinis kinovakaras

Trečiadienis
8.30 Pusryčiai
9.30 Alternatyvioji (senoji) fotografija. Bandomųjų atspaudų cianotipijos technika gamyba.
10.30 Cianotipinių atvirukų gamyba dėliojant augalines fotogramas ar naudojant clishe verre (ant apdūminto stiklo pieštus) negatyvus.
12.00 Priešpiečiai
12.30 Pasiruošimas juodai baltų nuotraukų spausdinimui, proceso apžvalga.
14.00 Pietūs
16.00 Bandomasis nuotraukų spausdinimas.
17.00 Pavakariai
17.30 Momentinė fotografija, „Polaroid“ istorija ir šiuolaikinės galimybės.
19.00 Portfolio peržiūros.
20.00 Vakarienė
22.00 Fotografinis kinovakaras

Ketvirtadienis
8.30 Pusryčiai
9.30 Skirtingo formato (dydžio) fotoaparatų naudojimo įpatybės, specifika ir panaudojimas.
10.30 Bendros nuotraukos fotografavimas skirtingais fotoaparatais
12.00 Priešpiečiai
12.30 Bendros nuotraukos negatyvų ryškinimas
14.00 Pietūs
16.00 Bendros nuotraukos spausdinimas
17.00 Pavakariai
17.30 Bendros nuotraukos spausdinimas
19.00 Baigiamasis pašnekesys
20.00 Vakarienė
22.00 Neišvažiavusiems namo fotografinis kinovakaras

Ne programos metu visi kviečiami fotografuotis fotostudijoje, kur patys galėsite įsiamžinti save bei aplinkinius. Nedrįstančius pakonsultuosime.
Mažuosius dalyvius kviesime nupiešti teminį Juodenėnų foną su trimis – penkiomis skylėmis personažų galvoms įkišti, prie šio fono taip pat galėsite fotografuotis savarankiškai.

VIETA
Seminaras vyks Juodenėnuose, Molėtų raj., Tėvų paramos Valdorfo pedagogikai bendrijai priklausančioje sodyboje, kurioje yra senas mokyklos pastatas, sodas, miškas, vaikų žaidimų aikštelė. Už 2 km yra ežeras.

GYVENIMO SĄLYGOS
Dalis seminaro dalyvių gali gyventi name, dalis – palapinėse, priklauso nuo noro ir žmonių skaičiaus.
Jūsų higienai – lauko tualetai, prausykla, dušas.

SEMINARO KAINA
Seminaro kaina suaugusiems – 60 lt. už dieną, su priemonėmis, maitinimu ir techninėmis išlaidomis (viso- 240 lt. už 4 dienas), nedalyvaujantiems seminare suaugusiems kainuos maistas ir techninės išlaidos – 35 lt. už dieną, vaikams kainuos tik maistas – 15 lt. už dieną mokyklinukui, 10 lt. per dieną ikimokyklinukui.

REGISTRACIJA
Registruokitės gintas@afd.lt
tel. 861023827 Virginija, virginija.grigaraviciene@gmail.com

Laukiame Jūsų! Bus neabejotinai įdomu :)

Kompozicija. Sukomponuoti fotografiją reiškia ją sutvarkyti, sudėlioti jos grafinius kadro elementus į darnią sistemą. Šiuo atžvilgiu fotografijai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems vaizduojamiesiems menams. Kompoziciją sudaro visų techninių bei idėjinių sprendimų visuma, į kurią įeina objektų išdėstymas, linija, figūra, tekstūra, mastelis, perspektyva, ryškumo gylis, spalva, kontrastas ir pusiausvyra. Išmanant kadro komponavimo priemones, labai svarbu mokėti jas taikyti bei atsirinkti tinkamiausias konkrečiam fotografuojamam siužetui.  Kompozicijos taisyklės yra bendros visoms fotografijos šakoms, tačiau vien tik jų  taikymas ne visada  nulemia gaunamų nuotraukų sėkmę.  Ekstremalaus riedlenčių sporto fotografija  yra  priskiriama fotožurnalistikai, kurioje ypač svarbus nuotraukose perteikiamos informacijos kiekis. Dėl šios priežasties gražios, gerai sukomponuotos bet neinformatyvios dangaus fone skrendančio sportininko nuotraukos dažnai nėra vertinamos nei leidėjų, nei profesionalių fotografų. Ekstremalaus riedlenčių sporto fotografijos kadras turi mums kuo daugiau papasakoti apie triuką atliekantį sportininką, patį triuką bei jo atlikimo vietą. Todėl prieš fotografavimą pirmiausia vertėtų nustatyti, į kurią pusę bus pasisukęs riedlentininkas  atlikdamas triuką – juk nesinori galutiniame vaizde matyti vien sportininko užpakalį. Suradus  tinkamą fotografavimo kryptį, reiktų ieškoti tokio fotografavimo taško, kuris leistų žiūrovui nesunkiai suprasti visą įvykių seką: iš kurios pusės sportininkas atvažiavo, ar šuoliui pasinaudojo tramplinu, ar šoko iš lygios vietos; ar triukas daromas tiesiog ore, ar ant kažkokios detalės, kliūties; kur riedlentinkas nusileis ir į kurią pusę pasuks. Galima išskirti tris pagrindinius veiksmo aspektus: pakilimas, atliekamas triukas, nusileidimas. Visa tai turėtų matytis vienoje nuotraukoje, išskyrus atvejus, kai specialiai siekiama kitokio tikslo.

Nuotrauka kairėje (2): Fotografuota šešėlyje, dėl to naudoti 2 papildomos šviesos šaltiniai. Piešianti šviesa dešinėje pusėje – taip išskiriant riedlentininką iš aplinkos, ir užpildanti šviesa kairėje – suteikia detalumo šešėliuose. Naudotas plačiakampis „fisheye“ objektyvas norint optiškai padidinti sportininko aukštį virš žemės. Triukas pagautas riedlentininkui pasisukus 90 laipsnių kampu, taip parodant, kad jis šokdamas apsisuko 180, o besisukanti riedlentė ore, žiūrovui leidžia suprasti, kad Artūras ne tiesiog nušoko žemyn, bet dar ir apsuko riedlentę ratu. (triukas Nollie BS flip, Artūras Jendovickis- remėjai Cliche skateboards, Tensor trucks, Xclub skateshop)

Nuotrauka dešinėje (3): Fotografuota šešėlyje, tačiau šviesios, giedros dienos metu. Siekiant, kad dangus būtų neišdegęs naudotos 2 galingos studijinės blykstės sustatytos viena priešais kitą (riedlentininkui iš kairės ir iš dešinės) taip sukuriant “sumuštinio” tipo apšvietimą, kai tolygiai apšviesti šonai, o per vidurį lieka šešėlio linija. Tai geriausiai pastebima ant riedlentininko rankos. Pasirinktas žemas rakursas su plačiakampiu objektyvu siekiant optiškai padidinti turėklo aukštį. (Triukas FS Boardslide, riedlentininkas: Lukas Garbačiauskas)

Laikas. Norint sužinoti, kokį triuką atliks sportininkas, galima prieš tai su juo/ja pasikalbėti arba stebėti pirmuosius bandymus (sudėtingi triukai nėra dažnai sėkmingai atliekami iš pirmo karto). Žinant, kas bus atliekama bei tinkamai  sukomponavus kadrą, ypač svarbu nustatyti  lemiamą triuko akimirką. Henri Cartier-Bresson yra pasakęs: „Bet kuriame judesyje yra viena akimirka, kai judantys elementai sudaro pusiausvyrą. Fotografija turi nustverti šią akimirką ir sustingdyti jos pusiausvyrą.“[1] Ekstremalaus sporto fotografijoje, ta akimirka yra atliekamo triuko dalis, kurią užfiksavus  vienu kadru galima aiškiai ir suprantamai parodyti triuko esmę, unikalų jį atliekančio sportininko stilių bei galimybę numatyti ar triukas buvo sėkmingas. Be to, svarbu apsispręsti ar fotografuojant norima statiškai įšaldyti veiksmą, ar siekiama dinamiškos kompozicijos. Pastaruoju atveju fotografuojant ilga ekspozicija, norint neprarasti atliekamo triuko informatyvumo, dažnai naudojama blykstė užfiksuojanti judesį reikiamu momentu. Fotografavimas kelių kadrų per sekundę režimu nelabai padeda, nes fotografuojamus siužetus dažnai tenka papildomai apšviesti blykstėmis, kurios nespėja pakankamai greitai pasikrauti. Be to, fotografuojant serijomis, neretai lemiamas momentas nėra užfiksuojamas, o gaunami kadrai prieš ir po jo. Greitas fotografavimas daugiausiai naudojamas fiksuojant triukų kombinacijas, kurių neįmanoma nufotografuoti vienu kadru.

Nuotrauka viršuje (4): Fotografuota saulei pradėjus leistis. Panaudoti 2 šviesos šaltiniai- piešianti šviesa kairėje pusėje ir modeliuojanti šviesa už sportininko iš dešinės. Fotografuota iš apačios su plačiakampiu objektyvu siekiant optiškai padidinti objektų mastelį. Šis „burbulas“ nuo kurio riedlentininkas šoko yra vos 30-40cm aukščio. Triukas pagautas aukščiausiame taške, kai ranka pilnai suėmusi riedlentę. (triukas Method, Dima Fiodorov)

Nuotraukų seka (5): Fotografuota prieblandoje skaitmeniniu fotoaparatu, bet pasirinktas aukštesnis jautrumas (tik sumažinus blykstės galingumą ji suspėjo užsikrauti fotografuojant sparčiu režimu). Fotografuotas triukas “360″ Kai ridelentininkas apsisuka pilnai ratu. Tokį triuką užfiksuoti vienu kadru itin sunku, nes dažniausiai tai atrodo tiesiog kaip pašokimas, arba kaip 180 (apsisukimas pusę rato). Riedlentininkas: Mindaugas

Apšvietimas. Fotografuojant ekstremalų riedlenčių sportą yra gana sunku prisitaikyti prie saulės šviesos krypties, todėl fotografai  dažnai naudoja papildomus šviesos šaltinius riedlentininkams tinkamai apšviesti. Ant fotoaparatų pritvirtintos blykstės pasirenkamos retai,  nes jos išlygina fotografuojamo siužeto šešėlius bei panaikina optinio vaizdo gylio efektą. Tokias blykstes geriau naudoti įtvirtintas trikojuose, pastatytuose šiek tiek atokiau nuo fotoaparato. Per atstumą blykstės gali būti valdomos specialių kabelių bei infraraudonųjų spindulių ar radijo bangomis veikiančių nuotolinių fotopaleidiklių pagalba. Šie blyksčių paleidimo įrenginiai ne visada turi TTL ekspozicijos matavimo galimybę arba  klysta pastarąją matuodami, todėl visai nebūtina pirkti naujausios, brangiausios rinkoje esančios fotoįrangos. Pigesnės blykstės bei kokybiškas eksponometras su impulsinio šviesos srauto matavimo galimybe dažnai leis pasiekti tikrai ne prastesnių rezultatų.  Žinoma, skaitmeniniu fotoaparatu  galima eksperimentuoti ir be papildomo eksponometro, kadro ekspoziciją įvertinant vizualiai arba pagal histogramose pateikiamus duomenis. Tokiu būdu išsiaiškinę fotografavimo parametrus, galite juos pritaikyti pakartotinai fotografuodami siužetą ir juostiniu fotoaparatu.

Labai svarbu riedlenčių fotografijoje, kad blykstės impulsas būtų  kuo trumpesnis. Kadangi fotografuojame judantį objektą, rekomenduojama blyksnio trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 1/1000s. Dažniausiai pilnu galingumu (1/1) nustatytų blyksčių blyksniai trunka ilgiau, todėl blykstės paprastai naudojamos mažesne galia. Taigi rinkantis blykstę riedlenčių fotografijai, tikrai verta  prieš tai pasidomėti jos impulsų trukmėmis. Galingumas taip pat labai svarbus, todėl fotografai sujungia kelias tokias pačias blykstes, taip gaudami stipresnį šviesos impulsą ir trumpesnį blyksnio laiką. Pvz., jeigu blykstė pilnu galingumu šviečia 1/500 sekundės, tai tokį patį galingumą galima gauti sudėjus 4 tokias pačias blykstes ir nustačius jas veikti ¼ galios. Tokiu būdu blykstelėjimo laikas pat taip sutrumpinamas keturis kartus, tai yra, iki 1/2000s.

Kai kurie fotografai naudoja didesnio galingumo studijines blykstes, tačiau tik nedaugelio gamintojų modeliai yra tinkami sporto fotografijai, nes studijinių blyksčių švietimo trukmė yra gerokai ilgesnė už 1/1000s. Tačiau specializuojantis judesio fotografijoje vertėtų apsvarstyti ir galingų, trumpo impulso studijinių blyksčių naudojimo galimybes, nes dėl stipresnių jų skleidžiamų šviesos impulsų, jas galima pastatyti toliau nuo fotografuojamo siužeto bei  su jomis galima naudoti daugiau įvairių šviesą formuojančių bei šviesos srautą nukreipiančių priedų.

Dar vienas svarbus aspektas renkantis blykstę yra jos pasikrovimo greitis bei papildomų jos maitinimo šaltinių panaudojimo galimybė. Visos blykstės, kurias man yra tekę naudoti, pasikrauna daug greičiau naudojant specialų išorinį akumuliatorių, nei kraunant paprastais AA tipo elementais. Tačiau įkrovos greitis svarbus tik fotografuojant serijiniu režimu nuo triuko pradžios iki pabaigos, tad šis aspektas aktualus ne kiekvienam fotografui.

Nuotrauka kairėje (6): Fotografuota vakare, naudotas ilgesnis išlaikymas siekiant perteikti šiek tiek detalumo aplinkoje, naudoti taip pat 2 šviesos šaltiniai. Piešianti šviesa kairėje, bei modeliuojanti šviesa dešinėje – norint atskirti sportininką nuo aplinkos. Taip pat pasirinktas plačiakampis objektyvas norint optiškai padidinti objekto, ant kurio daromas triukas aukštį. Bei pasirinktas rakursas parodantis, kad triukas atliekamas tik ant galinės riedlentės ašies, o priekinė ašis ore, pasukta šonu. (triukas: BS Smith, Dima Fiodorov)

Nuotrauka dešinėje (7): Fotografuota šešėlyje, panaudoti 2 papildomos šviesos šaltiniai sudėti vienas priešais kitą, taip sukuriant „sumuštinio“ tipo apšvietimą. Fotografuojant atvira diafragma ir taip apšvietus riedlentininką jis tiesiog „iššoka“ iš fono. Aplinka neutrali, pilka, tad pasirinkta paprasta centrinė kompozicija. Triukas sustabdytas akimirka kai riedlentininkas pasisukęs 90laipsnių (rodo, kad apsisuks 180), bei riedlentė besisukanti (rodo, kad triukas atliekamas apsukant riedlentę ore).  Triuką atliko Mindaugas Petravičius

Fotoaparatas. Renkantis fotoaparatą ekstremalaus riedlenčių sporto fotografijai labai svarbu atkreipti dėmesį  į skaitmeninio jutiklio ar fotojuostos dydį, serijinio fotografavimo, blykstės sinchronizacijos bei automatinio fokusavimo greičius.

Autofokusavimo greitis riedlenčių fotografijoje yra tiek pat svarbus kiek ir kitose fotožurnalistikos žanro šakose. Ne visada turime laiko bei galimybių sufokusuoti fotografuojamą objektą rankiniu būdu iš anksto.

Skaitmeninio jutiklio (sensoriaus) dydis yra svarbus dėl „crop“ faktoriaus, nes labai dažnai tenka fotografuoti riedlentininkus mažose erdvėse, kur būtinas plataus kampo, o kartais ir „fisheye“ tipo objektyvas. Naudojant nepilno kadro sensorių, matymo kampas žymiai sumažėja, be to, geros kokybės plataus matymo kampo objektyvų nepilno kadro fotoaparatams pasirinkimas nėra didelis.

Norintiems fotografuoti triukų kombinacijas serijomis, fotoaparato greitis turi būti ne mažesnis kaip 5 kadrai per sekundę. Lėtesni fotoaparatai, mano manymu, fotografuoja nepakankamai greitai, kad galima būtų atskirti riedlentės sukimosi kryptį, apsisukimų bei variacijų skaičių.

Blykstės sinchronizacijos greitis – viena pagrindinių priežasčių, nulemianti ekstremalaus riedlenčių sporto fotografų fotoaparato pasirinkimą. Nors dėl aukščiau įvardintų priežasčių labiau vertinu pilno kadro skaitmeninius fotoaparatus, dėl trumpesnio sinchronizacijos greičio kartais  verta rinktis  ir mažesnio jutiklio fotoaparatus. Pavyzdžiui, Canon eos 1D Mark 1 bei Nikon D70 gali sinchronizuotis su impulsiniu šviesos šaltiniu, kai fotoaparato užrakto veikimo trukmė ne trumpesnė nei 1/500s. Geresnes užrakto sinchronizacijos galimybes suteikia ir visi fotoaparatai, turintys centrinį užraktą. Trumpas sinchronizacijos greitis svarbiausias fotografuojant  saulėtą dieną, nes, net ir esant stipriam natūraliam apšvietimui, pagrindinį šviesos kiekį turi užtikrinti blykstė.  Kuo trumpesniu išlaikymu blykstė sinchronizuojasi, tuo mažiau įtakos siužeto apšvietimui turi saulės šviesa.

Nuotrauka kairėje (8):  Industrinės šiukšlės man asocijuojasi su nuodingom atliekom, tad šiam kadrui pasirinktas cross-procesas, iškreipiantis natūralias spalvas. Riedlentininkas apšviestas 1 papildomos šviesos šaltiniu – tiesiog kitaip jo nesimatytų šešėlyje esančiame vamzdyje. Pasirinktas bendras planas, parodantis industrinę aplinką, o triukas pagautas aukščiausiame taške, kiek riedlentinikas gali pakilti važinėdamas tame vamzdyje (atkreipkite dėmesį, jog riedlentė jau yra pakilus aukščiau nei 90laipsniu kampu). (Dima Fiodorov)

Riedlenčių fotografija išties yra sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet man asmeniškai, tai pats įdomiausias fotografijos žanras, kuris negali greitai atsibosti. Patys sportininkai yra kūrybingos asmenybės, nuolat ieškančios naujų įdomesnių vietų kur atlikti triuką, tuo pačiu man kaip fotografui taip atsiranda naujos kompozicijos, bei poreikis triuką perteikti įspūdingiau reikalauja ieškoti naujų rakursų. Kartais fotografuodamas studijoje žmogaus portretą, fotosesijos metu išsisemiu, pradeda trūkti idėjų, nuotraukos atrodo gana panašios (be abejo, dėl to esu pats kaltas), bet to niekada nepasitaiko nuo ryto iki vakaro fotografuojant tą patį riedlentininką. Siužetas, aplinka, rakursai – viskas taip dinamiška, nuolat kinta. Dėl to, jei jums trūksta įkvėpimo, siūlau bent pamėginti susitarti su ekstremalaus sporto fanatiku, ir jį pafotografuoti.

Tai tiek apie ekstremalaus riedlenčių sporto fotografijos pagrindus šiandien. Pabaigai siūlau susipažinti su poros įžymių ekstremalaus riedlenčių sporto fotografų darbais – Brian Gaberman ir Atiba Jefferson bei aplankyti mano internetinę galeriją www.photoshoo.com , kur esu įdėjęs daugiau darbų.

Karolis Milaševičius.

VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, bendradarbiaujant su UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru, Vilniaus miesto savivaldybe, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru ir Alytaus miesto savivaldybe kviečia dalyvauti fotografijos konkurse.

Konkurse gali dalyvauti visų Vilniaus regiono (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, ir Ukmergės rajono) ir Alytaus regiono (Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Birštono ir Prienų rajono)  bendrojo lavinimo mokyklų 9-12 klasių moksleiviai.

Konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio poveikį gamtai, skatinti tausoti bei saugoti aplinką.

Konkurso tema – Žmogaus poveikis gamtai ir aplinkai. Fotografuokite palankaus bei nepalankaus žmogaus poveikio aplinkai rezultatus, patį poveikio veiksmą ar kitaip išreikškite žmogaus poveikį gamtai ir jo gyvenamajai aplinkai.

Nuotraukų pateikimas:

• Konkursui galima pateikti tiek senesnes nuotraukas iš asmeninių archyvų, tiek specialiai šiam konkursui 2011 m. darytas nuotraukas.
• Vienas autorius gali pateikti iki trijų konkursinių nuotraukų.
• Nuotraukos gali būti spalvotos, nespalvotos ar tonuotos.
• Konkursui pateikiamos tik skaitmeninių nuotraukų bylos (failai) atitinkančios šiuos reikalavimus: JPG (JPEG) formatas, standartinė ilgoji kraštinė ne mažesnė kaip 2500 taškų (pikselių).
• Siunčiama medžiaga gali būti pats nuotraukos failas arba skanuotas juostelės/fotomedžiagos negatyvas. Antru atveju, jei laimėsite prašysime atsiųsti atspausdintą nurodyto formato nuotrauką.
• Nuotraukos siunčiamos el. pašto adresu uzkadro@gmail.com iki 2011 m. balandžio 29 d. imtinai. Priėmimas pratęstas iki gegužės 5d. 8:00 Vilniaus regione ir gegužės 4d. 11:00 Alytaus regione.
  
• Siunčiant nuotrauką turi būti nurodyta: autoriaus vardas ir pavardė, pavadinimas, sukūrimo metai, mokyklos pavadinimas, autoriaus kontaktai: elektroninis paštas ir telefono numeris(-iai).
• Pastabos: pateikus daugiau darbų, nuotraukos nebus peržiūrimos. Neatitinkančios temos ar techninių reikalavimų nuotraukos nebus peržiūrimos. Jei neįmanoma prireikus susisiekti su autoriumi (nenurodžius visų kontaktų ar nurodžius juos klaidingai), nuotraukos automatiškai konkurse nebedalyvauja. Dalyviai gali kreiptis papildomos informacijos elektroniniu paštu uzkadro@gmail.com.
• Fotografai, pateikdami kūrinius, prisiima atsakomybę, jog jie yra šių kūrinių autoriai. Taip pat autoriai garantuoja, kad pateikiamų kūrinių neturtinės ir turtinės teisės priklauso patiems autoriams.
• Eksponuojant ar publikuojant kūrinius, autorius gali būti pristatomas pseudonimu, tačiau pateikiant kūrinius prašome nurodyti tikrąjį vardą ir pavardę.
• Konkurso organizatoriai pasilieka teisę panaudoti atsiųstas fotografijas ar jų skaitmenines laikmenas, nurodant autorių ar jo pseudonimą (kaip pageidaujama) eksponuoti virtualioje ir tikroje parodoje, neišmokant honoraro. Autoriaus sutikimas su šiomis sąlygomis laikomas nuotraukų ar jų skaitmeninių laikmenų atsiuntimas į konkursą.

Geriausiais pripažinti darbai bus atrinkti kilnojamąjai parodai, kuri bus eksponuojama Vilniaus ir Alytaus miesto savivaldybių, UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro , UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro patalpose, bei patalpinti šių institucijų ir VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro internetinėse svetainėse.

Konkurso dalyviai apdovanojami baigiamųjų renginių metu.

Konkurso laimėtojai apdovanojami:
•    Skiriamas vienas 500 Lt. vertės prizas.
•    Skiriami du 300 Lt. vertės prizai.
•    Skiriami trys 200 Lt. vertės prizai.
•    Skiriami paskatinamieji prizai.

Pilni konkurso nuostatai:
Vilniaus regionas: http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=93316
Alytaus regionas: čia.

VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras
Projektas „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“

Techninis konkurso įgyvendintojas Vš.Į “Atvirosios fotografijos dirbtuvės”

Profesorius Marek Szyryk kviečia jus dalyvauti taprtautinėse dirbtuvėse “Wet Collodion Process”.

Dalyvių kiekis ne daugiau dešimties.

Dirbtuvių metu nagrinėjamos temos:

• Fotografijos istorijos dalis: šlapio kolodijaus proceso išradimo istorija, jo panaudojimo galimybės, menininkai, kurie naudoja šį metodą.
• Chemikalai: žingsnis po žingsnio. Kaip pagaminti atitinkamus preparatus, kur juos įsigyti, kaip laikyti, kaip naudoti.
• „Tamsiojo kambariuko“ įranga.
• Kamera: kasetės paruošimas, objektyvo parinkimas, kolodijaus plokštelės dydžio parinkimas.
• Apšvietimas: kaip paruošti apšvietimą ir apskaičiuoti išlaikymą.
• Modelio paruošimas
• Kaip šlapias kolodijus fiksuoja skirtingas spalvas (testai).
• Proceso nenuspėjamumas, praktiniai patarimai.
• Negatyvų bei pozityvų (ambrotipų) gamybos skirtumai.
• Savarankiškas dalyvių fotografavimas
• „Tamsiojo kambariuko“ metodas: šlapio kolodijaus procesas, spausdinant iš siauro ar vidutinio formato (35 ar 60mm pločio) skaidrių.

Dirbtuvių dienotvarkė:
10-11:30 Pristatymas (istorijos paskaita), albumų pristatymas, skairdių prezentacija.
15 minučių kavos pertraukėlė
11:45-12:30 (13:00) Teorinė įžanga, chemija, kaip užlieti plokštelę, kolodijaus įjautrinimas, eksponavimas, ryškinimas, fiksavimas.
13:00 Pietų pertrauka
14:00 Fotografavimas studijoje/lauke
- Apšvietimo parinkimas, ekspozicijos nustatymas
-Individualios paskaitos studijoje arba lauke netoli studijos
Individualus darbas
-klausimai ir atsakymai

~20:00 dirbtuvių pabaiga

KONKURSAS
FOTO PORTFOLIO konkursas
Siųskite savo septynis geriausius atvaizdus, iki 250 kb (iki balandžio 24 d.). Profesoriaus išrinktas nugalėtojas galės nemokamai dalyvauti dirbtuvėse.
KAS DALYVAUS – sužinosime balandžio 25 d.
Visų dirbtuvių metu bus tiesiogiai verčiama iš anglų į lietuvių kalbą. Asistentai kalba anglų/rusų/lenkų kalbomis.

Kaina 120 eurų. Į kainą įskaičiuota: mažiausiai 4 šlapio kolodijaus fotoplokštės vienam dalyviui. Dvi kavos pertraukėlės, vakarienė bei laikmena su know-how infomacija.

Išsamesnė informacija apie dirbtuves, portfolio konkursas bei REGISTRACIJA:
collodion.workshop@gmail.com
+48 606101285

—————————————————————————————-

WORKSHOP Wet Collodion 1850 – 2011

Professor Marek Szyryk, invites you to participate in an international workshop, “Wet Collodion Process”
He and assistants will guide the workshop for 10 participants are willing.

The workshop covers the following topics:

-Part history of photography for the wet collodion process /invention, its places of appearance, artists uses this method/

-Chemicals step by step. How to make adequate preparations, where to buy, how to store, how to use.
-Darkroom equipment  / /
-Camera – the preparation of the cassette, the selection of lenses, the size of the wet plate
-Lighting, how to prepare lighting and predict the needed exposure time.
-Setting model
-How wet collodion reacts to the colors (the tests).
-Unpredictability of the process, practical advices.
-Differences in the performance of the negatives and positives. – you’ll be able to make photos from your possitives in wet collodion method.

-Taking photographs by the participants

Workshop Schedule

10-11:30 introduction (history lesson) albums showoff, slides, multimedia presentation
15min coffee break
11:45-12:30 (13:00) theoretical introduction, chemistry, how to impose the emulsion into the plate, sensitization and cause the exposed emulsions //fixing and saving

Lunch break

14:00 photo performance studio/outside

- Setting the lighting
- Individual classes in the studio or in a nearby open-air (energy dependence)

Individual work
-questions and answers

~20:00 the end of the workshop

ONE LUCKY WINNER
PHOTO-PORTFOLIO competiotion.

You send up to 7 your best images max 250kb – till 24th of april. Proffesor’s choice winner would get free enterance to the workshop!
THE ANSWER WHO – April 25th

whole workshop will be guided in Lithuanian Language using Live translation. Assistants are English/Russian/Polish speaking.
fee 120E including: min 4 wet plates photos per participant for your own, 2 cofee breaks, dinner, and a know-how on a pendrive

All the information, portfolio competition, and bookings
collodion.workshop@gmail.com
+48 606101285